Savaitė Lietuvoje: Seimas pritarė, kad du sezonus nebūtų PVM šildymui, siūlomas naujas minimalus atlyginimas – Baltijos naujienų tinklas

Prezidentas Nausėda praėjusią savaitę pasigedo Ukrainos karo temos JT generalinio sekretoriaus kalboje, kurioje buvo rastas bendras Lietuvos ir Lenkijos karių kapas.

Teismo sprendimas dėl BKT plėtros sandorio

Rugsėjo 22 d., ketvirtadienį, Lietuvos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad 2019 metais šalies vyriausybės įgyvendintas teisinis nutarimas užkirto kelią verslininkui Igoriui Udovigui ir Baltarusijos trąšų gamintojui „Belaruskalig“ priklausančiam „Birių krovinių terminalui“ (BKT) įsigyti „Belaruskalig“ akcijų. Udovickij šeimai priklausanti krovos bendrovė „Nemuno terminalas“ ir BKT plėtra neprieštarauja šalies konstitucijai.

BKT pateikė atskirąjį skundą Konstituciniam Teismui po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo mėnesį priėmė sprendimą atmesti BKT prašymą.

BKT skunde prašė Konstitucinio Teismo nuspręsti, ar Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatos, susijusios su investuotojų santykiais su užsienio įmonėmis, fiziniais ar juridiniais asmenimis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. Konstitucija, kurioje teigiama, kad Lietuvos ūkis turi būti grindžiamas privačia nuosavybės teise ir asmens ūkinės veiklos bei iniciatyvos laisve.

Stačiatikių bažnyčia kritikuoja oficialų Konstantinopolio patriarcho vizitą

Lietuvos stačiatikių bažnyčia kritikavo neseniai įvykusį užsienio reikalų viceministro Manto Adomino susitikimą su Konstantinopolio ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi I, apibūdindama jį kaip „veikiantį už nugaros“.

Pirmadienį, rugsėjo 19 d., Stambule vykusiame susitikime Adomėnas dalyvavo kartu su Lietuvos premjero patarėja Galina Vaščenkaite ir Lietuvos ambasadoriumi Ankaroje Ričardu Degučiu.

Adomėnas nei patvirtino, nei paneigė, kad susirinkime buvo kalbama ir apie bažnytinio pavaldumo Konstantinopoliui atkūrimo galimybę.

Latvijos, Estijos ir Moldovos stačiatikių bažnyčios yra vienintelės Maskvos patriarchato teisinėje jurisdikcijoje esančios stačiatikių bažnyčios, kurios iš tikrųjų turi tokią autonomiją, kokios siekia Lietuvos stačiatikių bažnyčia.

Simas sutinka, kad du sezonus šildymui nebūtų PVM

READ  Lietuvos prezidentas ragina Ukrainą integruoti į bendrąją ES rinką

Ketvirtadienį, rugsėjo 23 d., Lietuvos parlamentarai pritarė Vyriausybės siūlymui įvesti nulinio tarifo pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui dar dviem žiemos sezonams, už tai balsavus 111 parlamentarų, o 9 susilaikius. Kai kuriems parlamentarams išreiškus susirūpinimą, kad tarifas bus taikomas tik centralizuotai tiekiamai šildymui, premjerė Ingreda Simonetto nurodė, kad šiemet valstybėje elektros ir dujų kainų kompensavimas yra didesnis nei bet koks pridėtinės vertės mokesčio tarifas.

Ji teigė, kad skirtumas tarp vartotojų mokamos dujų kainos ir rinkos kainos yra maždaug keturis kartus.

Finansų ministerijos duomenimis, 2022-2023 metų šildymo sezoną valstybės biudžetas dėl PVM lengvatos neteks apie 54 mln. eurų pajamų, o 2023-2024 metų sezoną, jei kainos nesikeis, taip pat neteks 57 mln. Lygis kaip 2023 m. pirmąjį pusmetį.

Seimas laikinai uždraudžia Rusijos ir Baltarusijos televizijos ir radijo transliacijas

Konkrečiai, Lietuvos Seimas ketvirtadienį, rugsėjo 22 d., laikinai uždraudė Rusijos ir Baltarusijos televizijos ir radijo transliacijas Lietuvoje. Tai padaryta dėl nepaprastosios padėties Lietuvoje, kuri dabar apsiriboja teritorijomis prie šalies sienų su Rusija ir Baltarusija, o ne visoje jos teritorijoje. Speciali įstatymo pataisa priimta 113 nariams balsavus prieš nė vienam, 4 susilaikius.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisa laikinai uždraudžiama Rusijos ir Baltarusijos tiesiogiai ar netiesiogiai sukurtiems, kontroliuojamiems ar finansuojamiems subjektams retransliuoti ir platinti radijo, televizijos ar atskiras laidas internetu. Pašalpa galios iki 2024 m. spalio 16 d.

Lietuva kiekvienu konkrečiu atveju spręs dėl humanitarinių vizų rusams

Lietuva pranešė vertinsianti kiekvieną prašymą atskirai po to, kai Ryga paskelbė, kad humanitarinių vizų rusams neišduos, kad išvengtų mobilizacijos. Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Lietuva „neturi tikslo ir galimybių išduoti humanitarines vizas visiems Rusijos piliečiams, kurie kreipiasi dėl jų“. Be to, ji teigė, kad Lietuva ir toliau derins savo atsaką su regioniniais partneriais ir Europos Sąjunga. Kremliaus karui Ukrainoje vykstant beveik aštuonis mėnesius, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, rugsėjo 21 d., paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje.

READ  Kaip „Hearts“ planuoja išleisti savo stebinančius Europos pajamas, kaip šiuo praėjusių metų laiku žvelgia Robbie Nelsonas

Pateikti pasiūlymą dėl naujo minimalaus atlyginimo

Lietuvos finansų, socialinės apsaugos ir darbo ministrai oficialiai patvirtino, kad jų ministerijos nuo 2003 m. sausio 1 d. siūlo minimalią mėnesinę algą didinti 15 proc., o neapmokestinamųjų pajamų ribą – maždaug 16 proc. Ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį, rugsėjo 21 d., sakė pasiūliusi savo bandymą Minimalią didžiausią taikomą neapmokestinamųjų pajamų dydį padidinti 85 eurais, tai yra iki 625 eurų, nuo 540 eurų, o tai reiškia 15,7 proc. Pagal siūlymus, minimali mėnesinė alga bus didinama 110 eurų, iki 840 eurų (neatskaičius mokesčių), o neapmokestinamųjų pajamų riba – 85 eurais, iki 625 eurų.

Lietuvoje užregistruoti 1707 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai, mirčių nėra

Oficiali statistika trečiadienį, rugsėjo 21 d., parodė, kad per antradienį, rugsėjo 20 d., Lietuvoje užregistruoti 1 707 nauji koronaviruso atvejai ir nė vienas mirčių nuo COVID-19 nebuvo. Šiuo metu dėl COVID-19 hospitalizuojamų pacientų skaičius yra 162, įskaitant 12 intensyviosios terapijos skyrių. Kasdienis naujų koronaviruso atvejų skaičius vis dar yra gerokai mažesnis nei vasario pradžioje – daugiau nei 14 000 užsikrėtimo atvejų.

Apie 70% Lietuvos gyventojų iki šiol yra paskiepyti bent viena koronaviruso vakcina.

JT generalinio sekretoriaus kalboje prezidentas pasigenda karo Ukrainoje

Lietuvos prezidentas Gitanas Nauzuda antradienį, rugsėjo 20 d., pasigedo „Ukrainos temos“ JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso kalboje, antradienį atidarydamas JT Generalinę Asamblėją.

Anot Nosudos, karas Ukrainoje yra būtina diskusijų tema, nes vasarį užpuldama Ukrainą Rusija pažeidė pasaulio tvarką, kuri iki tol buvo grindžiama pagarba susitarimams, sakė prezidentas.

Vėliau antradienį, rugsėjo 20 d., Nausėda pasakė savo kalbą, skirtą Ukrainai, sakydamas, kad Rusijos karo naratyvas plinta kai kuriose pasaulio vietose ir jį reikia keisti.

READ  Lietuvos kredito įstaigos suteikė daugiau paskolų Lietuvos gyventojams

Rastas bendras lenkų ir lietuvių karių kapas

Antradienį, rugsėjo 20 d., vietos savivaldybė pranešė, kad prie Lazdėnų kaimo netoli Elektrėnų, apie 30 km į vakarus nuo Vilniaus, rastas bendras Lietuvos ir Lenkijos karių kapas.

Archeologų komanda rado 14 žmonių palaikus, pranešė Lenkijos nacionalinės atminties instituto, vykdančio kasinėjimus šioje vietovėje, Paieškų ir atpažinimo biuras.

Manoma, kad kariai žuvo per Lietuvos ir Lenkijos karinį konfliktą 1919–1920 m. 1919–1920 m., bolševikų išvarymo pretekstu, Lenkija įsiveržė į Lietuvą ir perėmė Vilniaus ir Sulawkų sritis.

Pasieniečiai neįleidžia 18 Rusijos piliečių

Nuo pirmadienio, rugsėjo 19 d., Baltijos šalyse ir Lenkijoje įsigaliojus griežtesnėms Rusijos piliečiams įvežimo procedūroms, Lietuva atsisakė atvykti 18 Rusijos piliečių.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Gedrios Mišutis sakė, kad nuo 12 iki 12 val. į Lietuvos teritoriją neįleisti Rusijos piliečių Lietuvos ir Rusijos bei Lietuvos ir Baltarusijos pasienio kontrolės punktuose. Rugsėjo 19 d., pirmadienį, 16 val.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *