Praėjusią savaitę ministras pirmininkas paskelbė valdančiosios HU-LCD kandidatą į prezidentus; Buvęs finansinių nusikaltimų stebėjimo tarnybos vadovas prisipažįsta kaltas dėl prekybos poveikiu

Ministras Pirmininkas lankėsi NATO būstinėje Ščecine, daugianacionalinėse pajėgose Šiaurės rytuose

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, lydima gynybos vado generolo Valdemaro Rupsio, penktadienį, spalio 6 d., lankėsi NATO štabe MNC NE (HQ MNC NE) Lenkijos mieste Ščecine. Vyriausybė nurodė, kad vizito metu Šimonytė buvo supažindinta su štabo MNC NE veikla, atsakomybe ir vykdomomis užduotimis bei NATO gynybos planų, patvirtintų Aljanso vadovų Vilniaus viršūnių susitikime, įgyvendinimo eiga.

Dvidešimt nelegalių migrantų pasuko atgal prie Baltarusijos sienos

Penktadienio (spalio 6 d.) naktį Lietuvos pasieniečiai sugrąžino 20 migrantų, bandžiusių patekti į šalį iš Baltarusijos, penktadienį (spalio 6 d.) pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Šiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą nenumatytose vietose iš viso buvo uždrausta atvykti 1900 nelegalių migrantų. Lietuvos pasieniečiai nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos sustabdė apie 21 200 žmonių iš Baltarusijos. Į šį skaičių įtraukiami pakartotiniai tų pačių asmenų bandymai kirsti sieną.

Prezidentė ir ES Komisijos vadovas aptarė Ukrainos grūdų eksportą per Klaipėdą

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, spalio 5 d., Granadoje susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir aptarė galimybę plėsti Ukrainos grūdų eksportą per Klaipėdos uostą. Abu pareigūnai taip pat aptarė paramą Ukrainai ir didėjantį spaudimą Rusijai, sakoma Noucedos biuro pranešime spaudai. Savo biuro išplatintame vaizdo įraše Nouceda teigė negavęs pažado iš Europos Komisijos pirmininko dėl subsidijų, nes EK vertino kitokį šio klausimo sprendimą. Tačiau jis taip pat teigė, kad dėl infrastruktūros plėtros galima pasiekti kompromisą. Nausėdos teigimu, pagrindinis grūdų transportavimo kelias yra per Rumuniją ir, jei leidžia situacija, per Juodąją jūrą, tačiau Klaipėda turėtų būti alternatyva ir, anot jo, kartais tapti svarbiausiu transporto kanalu. .

Prezidentė kreipiasi į kaltinimus Didžiosios Britanijos ambasadoriui

Šalies ambasados ​​Londone darbuotojai turi suprasti, kad diplomato darbas netelpa į įprastą režimą, sako Lietuvos prezidentas Kitanas Nausėda, specifinė veikla, reikalaujanti prisitaikymo. Jo komentarai pasirodė kaip atsakas į Lietuvos ambasadoriui JK Eividui Bazarūnui pareikštus kaltinimus netinkamu elgesiu ir darbuotojų nusižengimu. „Turime iš to padaryti išvadas ir būti tame pačiame lape bei suvokti, kad diplomato darbas yra specifinis, tai nėra gamyklinis darbas šalia konvejerio“, – ketvirtadienį Granadoje (Ispanija) žurnalistams sakė prezidentas. Spalio mėnesį. Situaciją ambasadoje Londone nagrinėję Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ekspertai nustatė, kad Bajrūnas stokoja reikiamų administracinių įgūdžių, piktnaudžiavo įgaliojimais ir nesugebėjo tinkamai bendrauti su ambasados ​​darbuotojais. Naujienų svetainė delfi.lt pranešė, kad analitikai rekomenduoja įvertinti Bajrūnų elgesį ir tinkamumą eiti ambasadai vadovauti. Nausėda Bajarūną vadina „reikliu lyderiu“ ir mano, kad įtampa gali būti tada, kai ambasadorius reikalauja daugiau, nei ambasadorius mano, kad turėtų.

Lietuvoje užregistruoti 229 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai, mirčių nėra

Spalio 5 d., ketvirtadienį, Lietuvoje užregistruoti 229 nauji koronaviruso atvejai, o mirčių nuo COVID-19 nebuvo, oficialiais duomenimis, spalio 6 d., penktadienį. 14 dienų pirminės infekcijos dažnis sumažėjo iki 125,1 atvejo 100 000 žmonių, o septynių dienų teigiamų testų procentas buvo 22%. Naujų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje pasiekė aukščiausią tašką 2022 metų vasario pradžioje – kasdien užregistruojama daugiau nei 14 000 naujų užsikrėtimų. Lietuvoje COVID-19 testas bent kartą buvo teigiamas apie 1,19 mln.

Valdančioji HU-LCD lyderis europarlamentaras Landsbergis nesieks lyderio postų

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, vadovaujantis valdančiajai konservatorių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai, nedalyvaus rinkimuose artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Apie savo sprendimą jis paskelbė trečiadienį, spalio 4 d., partijos prezidiumui patvirtinus pirminį galimų kandidatų sąrašą, kuris bus rengiamas lapkritį. HU-LCD skyriai iškėlė beveik 90 kandidatų į EP narius ir Prezidiumo sąraše paliko 49 pavardes. Jame – partijos atstovai EP Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Liudas Mažylis, taip pat daugiau nei 20 parlamentarų, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Socialinės apsaugos ir darbo Monika Navickienė ir kt. Anksčiau V.Landsbergis sakė nesieksiantis šalies prezidento posto.

Ministras pirmininkas buvo iškeltas valdančiosios HU-LCD kandidatu į prezidentus

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė išrinkta valdančiosios konservatorių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidate į prezidentus, kai kiti potencialūs kandidatai atsiėmė savo kandidatūras, trečiadienį, spalio 4 d., pranešė partijos vadovas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Šimonytė trečiadienį Seime žurnalistams sakė save vertinanti kaip „proeuropietiškos dešinės, kuri jokiu būdu nėra kraštutinė“ atstovą. HU-LCD vadovybė apie jo sprendimą siekti partijos kandidatūros sužinojo trečiadienį, sakė Shimonide ir pridūrė, kad savo sprendimą priėmė kiek anksti.

Prezidentė situaciją kariuomenės vado bute apibūdino kaip „neteisingą“.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad gynybos vadas generolas Valdemaras Rupšys iš savo būsto pašalpos išsinuomojo butą iš sūnaus „klaida“. „Prezidentė karo vado sprendimą išnuomoti butą iš sūnaus ir panaudoti būsto pašalpą prezidentė vertina kaip klaidą“, – BNS antradienį, spalio 3 d., sakė Prezidentūra. Pataisyk tai. Rupsis iš sūnaus iki šiol kas mėnesį gaudavo beveik 500 eurų būsto pašalpos, kurią ji panaudojo buto nuomai Vilniuje, anksčiau dieną pranešė naujienų svetainė 15min.lt. Po publikacijos R. Rupsis sakė nutraukęs sutartį, tačiau teigė neįžvelgiantis interesų konflikto. Kariuomenės vadas iki šiol gavo 445 eurus būsto pašalpos – tiek pat, kiek ir bet kuris Lietuvos karys, neturintis turto aptarnaujamoje teritorijoje. Rupsis valdo turtą Ignalinos rajone.

Buvęs finansinių nusikaltimų sindikato vadovas prisipažįsta esąs kaltas dėl prekybos poveikiu

Buvęs Lietuvos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Kęstutis Jucevičius prisipažino kaltas dėl prekybos poveikiu. „Taip, visiškai pripažįstu savo kaltę dėl poveikio nusikaltimo“, – antradienį, spalio 3 d., pradėjus nagrinėti jo baudžiamąją bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui sakė jis. Tyrimo duomenimis, Jucevičius pareikalavo ir priėmė 2000 eurų kyšį, žadėdamas paveikti FNTT pareigūnus, kad jie pakeistų asmens praktikos statusą ikiteisminiame tyrime dėl įtariamo PVM sukčiavimo. Tyrimą atliko Tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos. Prokurorė Juratė Karčinskienė antradienį perskaitė kaltinamąjį aktą, kuriame teigiama, kad Jucevičius 2022 metų lapkritį viename Vilniaus viešbutyje iš vyro priėmė pinigus. 2012–2017 m. ėjo FNTT direktoriaus pareigas. Pasibaigus kadencijai jis pasitraukė iš valstybės tarnybos. Į politiką jis grįžo 2018 metais ir kurį laiką buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys.

Baltarusijos opozicijos lyderis šiuos apreiškimus vadina litvinizmo „provokacijomis“.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Chichanauskaya mano, kad provokacijos yra litvinizmo apraiškos ir nepakenks lietuvių ir baltarusių tautų santykiams. „Pastaruoju metu Lietuvos interneto svetainėse kilo diskusija apie pranešimus apie nežinomus provokatorius, įžeidžiančius Lietuvą ir lietuvius, ir patikinu, kad Baltarusijos visuomenėje tokių antilietuviškų pranešimų nėra daug, jie yra nereikšmingi. Provokatorių pranešimai yra absurdiški ir piktinantys. “, – pirmadienį, spalio 2 d., Ateities parlamente sakė Svetlana Chikanuskaia. Jis sakė vaizdo žinutėje, parodytame panelinėje diskusijoje apie litvinizmą – ideologiją, kvestionuojančią Lietuvos istorinę nepriklausomybę ir kurią Lietuvos žvalgyba apibūdina kaip kraštutinę šaką. baltarusių nacionalizmo.