Lietuva prašo 1,8 mlrd. eurų paskolos iš Europos Sąjungos ekonomikos atkūrimo fondo

Lietuva paprašė daugiau nei 1,8 mlrd. eurų paskolos iš ES ekonomikos atkūrimo fondo investicijoms, penktadienį, birželio 30 d., Europos Komisijai pranešė Finansų ministerija. Finansų ministras Gentaro Scisto sako, kad reikšmingiausias naujas investicijas planuojama sutelkti į dvi sritis: 1 mlrd. eurų bus skirta paskoloms verslui ir pramonei, o papildomi 700 mln. eurų – elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių. Anksčiau buvo kalbama, kad Lietuva gali gauti apie 3 milijardus eurų paskolų ir 2,2 milijardo eurų dotacijų pagal ES Atkūrimo ir atsparumo priemonę (angl. RRF). Valstybė anksčiau buvo pasiūliusi tik dotacijos dalies planą.

Ministerija sumažino Lietuvos BVP prognozę 2023 metams iki 1 proc.

Finansų ministerija patikslino 2023 m. Lietuvos BVP prognozę ir sumažino 1 proc., palyginti su ankstesne 0,5 procento prognoze kovo mėnesį. Ministerija atnaujintame ekonomikos scenarijuje nurodė, kad 2024 metais ekonomika augs 2,5 proc., o kovą – 3 proc. „Susitikdami su iššūkiais, tikimės laikino sulėtėjimo, nes kitais metais tikimasi, kad šalies ekonomika augs apie 2,5 proc.“, – penktadienį, birželio 30 d., sakoma finansų ministro Gentari Schesti pareiškime. Finansų ministerija tikisi, kad 2025 ir 2026 metais metinis augimas paspartės iki vidutiniškai 3 proc.

Prezidentė su ES lyderiais aptaria santykius su Kinija ir kitus klausimus

Prezidentas Gitanas Nosoda ir kiti ES lyderiai antrąją viršūnių susitikimo Briuselyje dieną, penktadienį, birželio 30 d., aptarė bloko santykius su Kinija ir kitus klausimus. Viršūnių susitikimo pabaigos pareiškimo projekte ES lyderiai ragina Pekiną spausti Rusiją, kad ši nutrauktų savo agresijos karą, tačiau tuo pat metu teigia, kad blokas ir Kinija yra bendrai suinteresuoti siekti konstruktyvių ir stabilių santykių. Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo po to, kai 2021 metais Vilnius leido Taipei atidaryti savo atstovybę su žodžiu „Taivanietis“, o ne „Taipėjus“.

„Patriot“ oro gynybos sistema NATO viršūnių susitikimui

Ketvirtadienį, birželio 29 d., Lietuvos kariuomenė pranešė, kad Vokietija, ruošdamasi artėjančiam NATO viršūnių susitikimui, Vilniuje dislokuoja oro gynybos sistemą „Patriot“. Kariškiai taip pat teigia, kad artėjant viršūnių susitikimui Lietuvoje bus dislokuoti ir kiti koviniai pajėgumai pagal iš anksto numatytus planus, procedūras, komunikacijos ir logistikos idėjas. Lietuvos kariuomenė renginiui ruošiasi verbuoti daugiau nei 3000 karių. NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

„Ignitis Grupė“ į startuolius investuos 25 mln

Lietuvos valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ ketvirtadienį, birželio 29 d., pranešė, kad per dešimt metų per Vokietijos pasaulinį fondą į energetikos ir klimato kaitos sprendimus ketina investuoti 25 mln. Akcininkai susitarė, kad „Ignitis Grupė“ taps juridinio asmens „WF World Fund I GmbH & Co“ dalyve. KG kaip ribotos atsakomybės partneris investicijų valdymo paslaugų pirkimo sutarties su WF World Fund Management GmbH pagrindu. „Ignitis grupė“ anksčiau teigė, kad pasaulinis fondas laimėjo tarptautinį konkursą valdyti antrąjį rizikos kapitalo fondą ir pridūrė, kad bent pusė fondo investicijų turėtų atitekti startuoliams ES ir EEE šalyse.

Vilnius perspėja Budapeštą dėl Švedijos atidėliojimo NATO pasekmių

Ketvirtadienį, birželio 29 d., Vilnius paragino Budapeštą „aiškiai suprasti“ savo sprendimo atidėti Švedijos narystės NATO ratifikavimą iki rudens. „Vengrija turi aiškiai suprasti tokio sprendimo pasekmes viso NATO aljanso, bet ypač Baltijos regiono saugumui“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Trečiadienį, birželio 28 d., Vengrijos parlamentas atidėjo balsavimą dėl Švedijos stojimo į NATO iki rudens sesijos, o tai greičiausiai reiškia, kad Skandinavijos šalis neįstos į NATO iki Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje liepos viduryje.

Į Vatikaną buvo išsiųsta pirmoji Lietuvos istorijoje moters beatifikacijos byla

Antro pagal dydį Lietuvos miesto Kauno vyskupija išsiuntė Adele Dircetti bylą į Vatikaną, prašydama, kad ji taptų pirmąja moterimi, paskelbta šventąja Lietuvos istorijoje, trečiadienį, birželio 28 d., paskelbė vyskupija. Dersity buvo katalikė pasaulietė, mokytoja katalikiškoje jaunimo organizacijoje, rūpinosi našlaičiais ir vargšais, rašė straipsnius apie mergaičių ir moterų švietimą, prisidėjo prie kelių žurnalų. 1946 metų pavasarį Dersetti ir kiti buvo apkaltinti antisovietine veikla, o 1946 metų lapkritį buvo nuteista kalėti Sibire. Vyskupija teigia, kad Dirsity visada palaikė kitų kalinių dvasią ir buvo žiauriai mušama bei kankinama dėl savo dvasinės įtakos. Ji mirė 1955 m. rugsėjo 26 d., likus vos dviem mėnesiams iki bausmės pabaigos.

Lietuva draudžia tam tikrų dvejopo naudojimo prekių tranzitą per savo teritoriją

Trečiadienį, birželio 28 d., Vyriausybė laikinai uždraudė sausumos transportą į Lietuvą ir iš jos dvejopo naudojimo prekių, kurios gali atsidurti Rusijoje ir Baltarusijoje ir būti panaudotos kare prieš Ukrainą. Ministrų kabinetas patvirtino nacionalinį 57 prekių grupių, kurioms taikomi apribojimai, kontrolinį sąrašą, iš kurių didžioji dalis yra gaminiai, kuriuose yra mikroelektroninių komponentų ir puslaidininkių. Europos Sąjungai įvedus sankcijas ir uždraudus aukštųjų technologijų strateginių prekių eksportą į Rusiją ir Baltarusiją, Rusijos karinė pramonė pradėjo naudoti dalis, pavyzdžiui, mikroschemas ar puslaidininkius, iš kasdienių elektroninių prietaisų, rašo „Economnics“. ministerija. Prekėms bus uždrausta kirsti Lietuvos sienas su Rusija ir Baltarusija.

Ministrų kabinetas pritaria minimalaus darbo užmokesčio didinimui 2024 m

Trečiadienį, birželio 28 d., Lietuvos kabinetas pritarė siūlymui 2024 metais minimalią mėnesinę algą padidinti 10 procentų iki 924 eurų neatskaičius mokesčių. Seimui uždegus žalią šviesą, minimalus valandinis atlygis bus padidintas iki 5,65 euro. Neatskaičius mokesčių, nuo dabartinių 5,14 euro. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monica Nafekini sako, kad planuojamas minimalaus atlyginimo didinimas kartu su 20 procentų padidinimu neapmokestinamųjų pajamų slenksčiu reiškia, kad mažiausiai uždirbančių asmenų grynasis atlyginimas kitais metais padidės 76 eurais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad minimalios algos didinimas kitąmet valstybei kainuos apie 31,4 mln. Minimali mėnesinė alga šiuo metu yra 633 eurai atskaičius mokesčius ir 840 eurų neatskaičius mokesčių.

Seimas priima mokesčių reformos paketą tolesniam svarstymui

Antradienį, birželio 27 d., Lietuvos parlamentarai išreiškė pirminę paramą mokesčių reformos paketui, 72 parlamentarams balsavus už, 31 prieš ir 22 susilaikius. Dabar paketas pateks į parlamento komitetus tolesniam svarstymui, o rudenį grįš į pagrindinę salę. SEMA iš viso pateiktos septynios pataisos, kuriose, be kita ko, siūloma didinti individualios veiklos mokesčius ir keisti verslo išsilavinimą turintiems asmenims, įvesti investicinę sąskaitą ir platesnius turto mokesčius. Finansų ministrė Gintarė Skaistė gegužės viduryje sakė, kad jei vyriausybės siūloma mokesčių reforma strigs, Briuselis sustabdys mokėjimus Lietuvai pagal ES RRF planą, o nesumokėtų pinigų suma bus daug didesnė nei šiuo metu sulaikomi 26 mln.

2022-ieji dėl Ukrainos karo baigiasi raudonai

Lietuvos alaus gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“, priklausanti Danijos „Royal Unibrew“, 2022 metais baigiasi dėl karo Ukrainoje ir kitų veiksnių. Tačiau nuostolius iš dalies kompensavo atsigavusi vidaus rinka. Grupė pernai patyrė 726 tūkstančių eurų nuostolį, praėjusiais metais pasiekusi 1,6 milijono eurų grynojo pelno, o uždirbo 81 milijoną eurų – 15 procentų daugiau nei 2021 metais, kai buvo 71 milijonas eurų. Grupės eksporto apimtys sumažėjo 23 Bendrovė pranešė Pirmadienį, birželio 26 d., prasidėjus karui Ukrainoje.