Praėjusią savaitę pagrindinės naujienos Lietuvoje buvo Lietuvos raginimas įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos, Lietuvos banko nuomonė apie esamą ekonominę situaciją ir pagalbos ieškančias įmones.

„Teltonika“ į Vilniaus technologijų parką investuoja 30 mln

Arvydui Paukštiui priklausanti sparčiai auganti transporto priemonių sekimo ir valdymo sistemų gamintoja „Teltonika IoT Group“ pranešė investuosianti 30 mln. eurų į technologijų parką Vilniuje, kuriame dirbs 200 žmonių. Ekonomika ir inovacijos pasirašė stambaus investuotojo sutartį su grupe, kuri per tris-keturis mėnesius sostinės Lipkalnio gatvėje įkurs aukštųjų technologijų parką. Bus sukurta mažiausiai 200 naujų darbo vietų. Apie 95 procentus naujosios gamyklos produkcijos bus eksportuojama. Grupė anksčiau paskelbė apie planus per ateinantį dešimtmetį į aukštųjų technologijų puslaidininkių projektavimą ir gamybą investuoti daugiau nei 3,7 milijardo eurų.

Lietuvos CB peržiūrės augimo prognozę

Po karo Ukrainoje Lietuvos centrinis bankas patikslins dabartinę šių metų augimo prognozę, patvirtino jo pirmininkas Gediminas Šimkus ir pridūrė, kad naujos sąmatos bus paskelbtos kovo 22 d. Infliacijai dabar įtakos turi tarptautinės aplinkos pokyčiai, sakė centrinio banko vadovas. CB duomenimis, vasarį Lietuvos metinė infliacija siekė 14,2 proc. Lietuvos bankas gruodį skaičiavo, kad 2022 metais šalies bendrasis vidaus produktas padidės 3,6 procento. Sausio mėnesį Europos Komisija Lietuvos BVP prognozę 2022 metams sumažino 3,4 procento, o „Swedbank“ ir Pietryčių Europos bankas – iki 3,2 procento. atitinkamai ir 3,5 proc.

Nuo sankcijų nukentėjusi trąšų įmonė „Lifosa“ prašo valstybės pagalbos

Fosfatinių trąšų Lietuvoje gamintoja „Lifosa“ kreipėsi į valstybės pagalbą, teigdama, kad negali vykdyti savo įsipareigojimų dėl ES sankcijų jos netiesioginiam savininkui. Vidurio Lietuvoje, Kėdainiuose, įmonėje dirba daugiau nei 1000 žmonių. Užblokavus sąskaitas, „Lifosa“ negali mokėti su darbu susijusių įmokų darbuotojams, mokėti „Sodros“ įmokų ir kitų verslo mokesčių, apmokėti veiklai reikalingas paslaugas. „Lifosos“ sąskaitos buvo įšaldytos po to, kai jos netiesioginis savininkas Andrejus Melničenka buvo įtrauktas į ES sankcijų sąrašą. Lietuvos įmonę 100 procentų valdo Šveicarijoje registruota „Eurochem Group“, kurios 90 procentų akcijų priklauso Kipre registruotai Melničenkos įmonei AIM Capital.

Lietuvos jūrų uostas įtrauktas į naują MSC maršrutą

Pasaulinė laivybos milžinė „Mediterrane Shipping Company“ (MSC) į savo jūrų kelią, jungiantį Lietuvą su Lotynų Amerika, įtraukė Klaipėdos jūrų uostą. Klaipėdos uosto direkcija antradienį, kovo 15 d., pranešė, kad maršrutas Klaipėdą tiesiogiai sujungs su Dominikos Respublikos, Kosta Rikos, Peru, Kolumbijos ir kitų šalių uostais, o pirmasis kelyje esantis laivas į uostą turėtų atplaukti š. kovo 16 d. Pernai liepą MSC įtraukė Lietuvos jūrų uostą į maršrutą, jungiantį Vakarų Europą su Indija ir Pakistanu. MSC priklausanti bendrovė „Terminal Investment Limited“ kontroliuoja didelę Klaipėdos krovos kompaniją „Klaipėdos Smeltė“. Konteinerių krovos (TEU) Klaipėdoje sausį, palyginti su 2014 m. sausio mėn., išaugo beveik 31 proc. – tai didžiausias augimas tarp rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų.

Lietuva siūlo įsteigti teismą Rusijai ir Baltarusijai

Lietuvos teisingumo ministerija pasiūlė Europos Sąjungoje sukurti specialų teismą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę už agresiją Ukrainoje, antradienį, kovo 15 d., pranešė ministerija. Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska šiuo klausimu išsiuntė oficialų laišką ES teisingumo komisarui Didier Reynders ir ES valstybių narių teisingumo ministrams. Idėją sukurti tarptautinės bendruomenės tribunolą pasiūlė Ukrainos vyriausybė, taip pat mokslo ir teisės sluoksniai.

Taip pat skaitykite: 23 karo Ukrainoje diena: oro antskrydis Lvove, Rusija ieško priešininkų okupuotose teritorijose, planuoja „referendumus“

Už Lietuvą atsakingas Europos Komisijos narys Sinkevičius lankosi Ukrainoje

Kovo 15 d., antradienį, Ukrainoje lankėsi Lietuvos Europos Sąjungos komisaras Virginijus Sinkevičius. Sinkevičius yra pirmasis Europos Komisijos narys, apsilankęs Ukrainoje po to, kai Rusija vasario pabaigoje užpuolė šalį. ES komisaras susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, aplinkos ir gamtos išteklių ministru Ruslanu Streletsu, Lvovo srities gubernatoriumi Maksimu Kosietskiu ir Lvovo meru Andrejumi Sadoviumi. Jo vizito metu aptarti klausimai: humanitarinė padėtis šalyje ir parama Europos Sąjungai, Ukrainos paraiška narystei ES, taip pat aplinkosaugos klausimai, įskaitant branduolinę saugą, ir Rusijos kariuomenės kontroliuojamos Černobylio ir Zaporožės atominės elektrinės. .

Lietuvos Seimas ragina virš Ukrainos įvesti neskraidymo zoną

Ketvirtadienį, kovo 17 d., Lietuvos Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, raginančią virš Ukrainos įvesti neskraidymo zoną. Rezoliucijoje Jungtinės Tautos raginamos nedelsiant imtis veiksmų, kad virš Ukrainos būtų sukurta neskraidymo zona, kad būtų sustabdytos masinės civilių žūtys. Dokumente demokratinių šalių parlamentai raginami stengtis atidaryti humanitarinius koridorius Ukrainos teritorijoje, kol ruošiamos techninės priemonės neskraidymo zonai įvesti. Tai galima padaryti naudojant JT mechanizmą arba formuojant koaliciją šalių, norinčių ir galinčių užtikrinti saugų civilių išėjimą iš karo zonų ir Rusijos neteisėtai okupuotų ir kontroliuojamų teritorijų, teigiama rezoliucijoje. Dokumente taip pat raginama ES suteikti Ukrainai kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

Lietuva laikinai sumažina pridėtinės vertės mokestį centralizuotai šildymui iki nulio

Ketvirtadienį, kovo 17 d., Seimas patvirtino laikinąjį nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą centriniam namų šildymui. PVM įstatymo pataisoms pritarta 112 narių balsavus už, nė vienam – 9 susilaikė. Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl priemonės valstybė biudžeto pajamų neteks 23,3 mln.

Lietuvoje užregistruoti 5 384 nauji COVID-19 atvejai ir 7 mirties atvejai

Per praėjusią parą Lietuvoje užregistruoti 5 384 nauji koronaviruso susirgimai ir septyni mirtys nuo COVID-19, penktadienį, kovo 18 d., pranešė Statistikos tarnyba. Apie 4524 iš naujų atvejų buvo pirminiai, 852 – antriniai ir aštuoni – tretiniai. Nuo epidemijos pradžios Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 985 tūkst. žmonių, o mirčių skaičius siekia apie 8700. Iki šiol bent vieną injekciją gavo apie 69,7 proc. Keturi iš neseniai mirusių asmenų nebuvo paskiepyti.