Pareigūnų ir nepriklausomų skaičiavimų duomenimis, Ukrainos ūkininkai apsodino 25% mažiau žemės nei 2021 m.
Pasak Ukrainos agrarinės politikos ir maisto viceministro Markyano Dmitrasevičiaus, iš viso įvairiais augalais buvo apsodinta 13,5 mln. hektarų – 80% pernai užsodintos žemės.
Akivaizdu, kad negalime sodinti Luhansko ir Donecko srityse, iš dalies Kijevo, Černigovo ir Sumų regionuose.
Be to, turtinga Pietų Ukrainos žemės ūkio paskirties žemė dabar yra Rusijos kontroliuojama. Šiame regione daug daržovių buvo užauginta ir Ukrainoje.
Kitas aukštas Žemės ūkio politikos ministerijos pareigūnas Tarasas Vysockis sakė, kad šiemet vasarinių kviečių pasėta daugiau nei pernai, tačiau smarkiai sumažėjo kukurūzų ir saulėgrąžų sėja.
Apie numatomą derlių Vysotskis sakė: „Grūdų gali būti apie 48-50 mln. tonų. Tai mažiau nei ankstesniais metais, kai jis siekė 85 mln.”. Dmitraševičius išsakė panašią prognozę: „Tikimės nuimti beveik 60 mln.
Atskirai „Maxar Technologies“ ištyrė Ukrainos žemės ūkio plotų palydovines nuotraukas ir padarė išvadą, kad Ukrainos ūkininkai 2022 m. pavasarį apsodino 30 % mažiau ploto.
Maksaras prognozavo, kad kukurūzų auginimas 2022 m. sumažės 54%, o saulėgrąžų – 40%, palyginti su 2021 m. auginimo sezonu.
Konfliktas sunaikino dešimtis grūdų saugyklų uostuose ir kaimo vietovėse, apie 10 mln. tonų dabar yra Rusijos kontroliuojamos, o kitos buvo sunaikintos per raketų ir artilerijos atakas. Gegužę CNN sakė keli šaltiniai Rusijos pajėgos Jie vogdavo žemės ūkio techniką ir tūkstančius tonų grūdų iš Ukrainos ūkininkų savo užimtose vietovėse.
Kai kurie Ukrainos pareigūnai teigia, kad sandėliavimo sunkumai paskatino ūkininkus pakeisti pasėlius. Marchukas taip pat perspėjo, kad degalų trūkumas gali sutrikdyti derliaus nuėmimą. Jis teigė, kad ūkininkai susiduria su finansine krize, nes paskolų palūkanos pabrango net 35 proc.
„Reikia daryti kompromisą dėl palūkanų normos mažinimo. Esant tokioms sąlygoms, kai nėra eksporto, kai nėra apyvartinių lėšų, labai sunku grąžinti kreditą už labai dideles palūkanas, kitaip nei buvo anksčiau.”
Grūdų ir aliejinių kultūrų eksportą apsunkino Odesos ir kitų Juodosios jūros uostų blokada.
Dmitraševičius teigė, kad nuo Rusijos invazijos Ukraina eksportavo 4 mln. Buvo sukurtos įvairios kelių ir geležinkelių transporto galimybės, grūdai gabenami geležinkeliu į Rumunijos Konstancos uostą ir per sausumos sieną į Lenkiją. Tačiau alternatyvos yra sudėtingesnės nei gabenimas į pasaulines rinkas per Juodąją jūrą.
„Analitikas. Kūrėjas. Zombių fanatikas. Aistringas kelionių narkomanas. Popkultūros ekspertas. Alkoholio gerbėjas”.
