Prieš Ukrainos karą neįsivaizduojamos Europos gynybos pastangos: Lietuvos premjeras

Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir jos kolega iš Ukrainos Denisas Šmihalas Borodiankoje, Kijevo srityje, Ukrainoje 2022 m. balandžio mėn.
Ukrainos vyriausybės spaudos tarnyba / vadovas per REUTERS

  • Lietuvos premjeras sako, kad Europa didina gynybą tokiais būdais, kokie neįsivaizduojami prieš Ukrainos karą.
  • Tačiau jis sakė BI, kad Europa turi padaryti daugiau, kad apsaugotų Ukrainą ir sustiprintų savo gynybą prieš Rusiją.
  • Ingrida Šimonytė sakė, kad Europos šalys turėtų išleisti daugiau ir gaminti daugiau.

Daugelis Europos šalių stiprina savo gynybą būdais, kurių nebuvo prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, „Business Insider“ sakė Lietuvos premjeras.

Išties Ingrida Šimonytė BI sakė, kad Europos šalys prieš konfliktą „darė neįsivaizduojamus dalykus“.

Tačiau jis sakė, kad Europa turėjo padidinti savo išlaidas gynybai „seniai“.

Rusijos invazija į Ukrainą paskatino gynybos išlaidų ir susitarimų padidėjimą visoje Europoje, o šalys pradėjo remti Ukrainą ir didinti savo arsenalus, nerimaujant, kad Rusija gali smogti kitur Europoje.

Tai ypač pasakytina apie Lietuvą ir jos Baltijos kaimynes Latviją ir Estiją, kurios visos ribojasi su Rusija ir yra ES bei NATO narės.

Šimonidas pateikė pavyzdį, kaip gauti savo šalį Nuolatinis NATO sąjungininkės Vokietijos kontingentas.

„Neįsivaizduojama, kad sutiktume visą brigadą nuolat įkurdinti rytuose“, – sakė jis. Baltijos šalys dažnai vadinamos rytiniu NATO flangu.

Shimonide pridūrė, kad visos Europos šalys „skuba didinti mūsų pajėgumus ir išlaidas“.

2021 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, visos 26 Europos saugumo agentūros valstybių narių išlaidos gynybai yra aukštas 6% per metus. Ir toliau auga.

Dvi Europos šalys siekė įstoti į NATO, viena – Suomija, kuri dabar yra narė.

READ  Lietuvos prezidentas Įtampa su Rusija ir karas Ukrainoje

Tačiau Shimonide'as teigė, kad Europa turėjo padidinti išlaidas gynybai „seniai“, ir jis pažymėjo, kad daugelis Europos šalių vis dar nepasiekė NATO tikslo – gynybai skirti 2% BVP.

Kartu su šalimi augo ir pačios Lietuvos išlaidos gynybai Biudžetas BVP šiemet turėtų būti išleista 2,75 proc.

Lietuva buvo viena garsiausių Ukrainos rėmėjų, o jos sąjungininkai turėtų ją dar labiau paremti, sakė Shimonide.

Pasak jo, Ukraina gali laimėti, tačiau sėkmė priklauso nuo paramos iš išorės.

Atstovų rūmų respublikonai blokuoja tolesnę JAV paramą, o daugelis Europos šalių teigia, kad turi mažai ginklų, o žemyno produkcija negali neatsilikti nuo paklausos.

„Ukrainai reikia tikros artilerijos, tikrų transporto priemonių, tikrų ginklų ir šarvų“, – pridūrė Shimonide: „Deja, negalima šaudyti į pinigus, negalima šaudyti į eurus ar dolerius“.

Shimonide'as teigė, kad Europos šalys, daugiau išleidžiančios gynybai, pasiųs labai aiškų signalą pramonės įmonėms, kurios „tikrai gali pasikliauti savo vyriausybių sutartimis išplėsti savo gamybos įrenginius ir papildyti labai išeikvotas atsargas“.

Jis sakė, kad jei Rusija „nesusistos Ukrainoje, tai, kas nutiktų toliau, bus didelė problema Europai“.

Europa negali galvoti, kad jei kas nors atsitiks, „JAV tuo pasirūpins“, – pridūrė jis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *