Nuostolių lygis padidėjo nuo 0,8 trilijono tonų per metus 1990-aisiais iki 1,3 trilijono tonų per metus iki 2017 m., O tai gali turėti skaudžių pasekmių.

Britų mokslininkai, atlikdami naujus tyrimus, perspėjo, kad ledo išnykimo greitis visame pasaulyje atitinka „blogiausią klimato atšilimo scenarijų“.

Edinburgo, Lydso ir Londono universiteto koledžo universitetų komanda teigė, kad per pastaruosius 30 metų sniego tirpimo dažnis pasaulio poliariniuose regionuose ir kalnuose labai išaugo.

Naudodamiesi palydoviniais duomenimis, ekspertai nustatė, kad 1994–2017 m. Žemė prarado 28 trilijonus tonų ledo.

Jie teigė, kad nuostolių lygis išaugo nuo 0,8 trilijono tonų per metus 1990-aisiais iki 1,3 trilijono tonų per metus iki 2017 m., O tai gali turėti skaudžių padarinių pakrantės rajonuose gyvenantiems žmonėms.

„Ledo dangos dabar vykdo blogiausio atšilimo scenarijus, kuriuos sukūrė Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC)“, – sakė Thomasas Slateris, Lydso universiteto Poliarinio stebėjimo ir modeliavimo centro mokslinis bendradarbis.

„Tokio masto jūros lygio kilimas turės labai rimtą poveikį pakrančių bendruomenėms šiame amžiuje”.

Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos indėlis buvo labai svarbus formuojant tarptautines klimato kaitos strategijas, įskaitant 2015 m. Paryžiaus susitarimą, kuriame dauguma šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančių šalių sutiko imtis veiksmų, kad sušvelnintų globalinio atšilimo poveikį.

Universiteto tyrimai, paskelbti Europos Sąjungos leidinyje „Geosciences The Cryosphere“, buvo pirmieji tokio pobūdžio duomenys, naudojantys palydovinius duomenis.

Ji ištyrė 215 000 kalnų ledynų visame pasaulyje, poliarinio ledo sluoksnius Grenlandijoje ir Antarktidoje, aplink Antarktidą plūduriuojančias ledo lentynas ir dreifuojantį jūros ledą Arktyje ir Pietų vandenyne.

Nuostoliai Arktyje, Antarktidoje

Apklausa parodė, kad didžiausius nuostolius per pastaruosius tris dešimtmečius patyrė Arkties jūros ledas ir Antarkties ledo lentynos, kurios abi plaukioja poliariniuose vandenynuose.

Nors ledo praradimas tiesiogiai neprisideda prie jūros pakilimo, jo sunaikinimas neleidžia ledo dangoms atspindėti saulės spinduliuotės ir netiesiogiai prisideda prie jūros lygio kilimo.

„Mažėjant jūros ledui, vandenynai ir atmosfera sugeria daugiau saulės energijos, todėl Arktis sušyla greičiau nei bet kur kitur planetoje“, – sakė Isobelis Lawrence’as.Ir Lydso universiteto mokslinis bendradarbis

„Tai ne tik pagreitina jūros ledo tirpimą, bet ir sustiprina ledynų bei ledo sluoksnių tirpimą, dėl kurio kyla jūros lygis“, – pridūrė ji.

Ankstesniame JAV paskelbtame leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences Journal“ paskelbtame tyrime teigiama, kad dėl pasaulinio atšilimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasaulio jūros lygis šio amžiaus pabaigoje gali pakilti dviem metrais (6,5 pėdomis).

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad blogiausiu atveju pasaulio temperatūra pakils daugiau nei penkiais laipsniais Celsijaus (devyni laipsniai pagal Farenheitą), dėl ko pakils vandenys ir išstums milijonus pakrantės rajonuose gyvenančių žmonių.

Kitas tyrimas, kurį 2019 m. Paskelbė Jungtinis Valstijų centrinis klimato centras, teigė, kad iki 2050 m. Niokojantys potvyniai gali paveikti iki 300 milijonų žmonių, beveik tris kartus viršijančius anksčiau tikėtus. 2100 m. Skaičius gali išaugti iki 630 mln.

Tyrimas perspėjo, kad didžiausi pakrantės miestai, tokie kaip Mumbajus, Indija, Šanchajus, Kinija ir Bankokas, Tailandas, gali būti panardinti per ateinančius 30 metų.

Tyrimas teigė, kad tik Azijoje gyvena maždaug 237 milijonai žmonių, kuriems gresia kylantis jūros lygis.