Pakėlusi palūkanas, Lietuva bankus užklumpa netikėtais mokesčiais

Seimas antradienį patvirtino netikėtą banko sektoriaus grynųjų palūkanų pajamų mokestį 2023 ir 2024 metams po Europos centrinio banko staigios palūkanų normos padidinimo siekiant atremti sparčiai augančią infliaciją.

Apskaičiuota, kad 60% mokestis nuo grynųjų palūkanų pajamų dalies, kuri 50% viršija ankstesnių ketverių metų vidurkį, į vyriausybės biudžetą surinktų 410 mln. Prieš įvedant mokestį, kurį iš pradžių siūlė Lietuvos centrinis bankas, Baltijos šalis gynybai 2023 metais tikėjosi išleisti 1,9 mlrd. eurų, arba 2,52% BVP.

O Lietuva, NATO narė, ribojasi su Rusija ir Baltarusija. Ispanija gruodį patvirtino laikiną pelno mokestį bankams, apmokestinant 4,8% grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų komisinių, viršijančių 800 mln. eurų ribą.

Lietuvos vyriausybė įrodinėjo, kad jos bankai uždirba „ekonominę nuomą“ dėl aukštesnių palūkanų, o pelnas 2023 metais turėtų būti dvigubai didesnis nei pernai. „Renterių ekonomika turi būti traktuojama kaip iškreiptas ir nesąžiningas reiškinys“, – sakė ji pristatydama parlamentui. „Didelį neplanuotą bankų pelno padidėjimą tikslinga perskirstyti taikant fiskalines priemones, taip ištaisant rinkos trūkumus.

Europos centrinis bankas balandžio pradžioje pareiškė, kad akcijų dividendų taikymas Lietuvos bankams „gali turėti neigiamų ekonominių padarinių, nes kredito įstaigos taps mažiau atsparios ekonominiams sukrėtimams“. Daugiau nei 50% banko turto Lietuvoje valdo dvi Švedijos valdomos grupės: „Swedbank“, kurios 2022 m. pelnas Lietuvoje išaugo 64% iki 148 mln. eurų, ir SEB, kurio pelnas išaugo 49% iki 172 mln.

Didžiosios Britanijos fintech kompanijai „Revolut“ priklauso trečias pagal dydį bankas, turintis apie penktadalį viso turto, aptarnaujantis Europos Sąjungą ir Europos ekonominę erdvę, o lietuviai sudaro mažiau nei 2% klientų. Lietuvos bankų asociacija teigė, kad teisės aktai parengti be tinkamos poveikio analizės ir neatsižvelgus į bankų siūlymus.

READ  „Postcovid Europe“ turėtų sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių išteklių

Ji pridūrė: „Tikrai liūdna didžiausiems ir ištikimiausiems investuotojams (bankams), kad dar viena anarchinė, antikonstitucinė sektoriaus apmokestinimo idėja griauna idėją, kad Lietuva yra patikima šalis, turinti skaidrų ir prognozuojamą mokestį. aplinka“. esamoje situacijoje. (1 doleris = 0,9084 euro)

(Šios istorijos neredagavo „Devdiscourse“ darbuotojai ir ji buvo automatiškai sugeneruota iš sindikuoto sklaidos kanalo.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *