Kai Briuselis kovo mėnesį ėmėsi taikyti sankcijas Kinijai, Pekinas atsakė nukreipdamas keturis Lietuvos politikus tarp daugiau nei dešimties Europos diplomatų ir pareigūnų. Dabar, nepaisant tiesioginio spaudimo Lietuvos parlamentarams, Vilnius planuoja pripažinti Kinijos represijas prieš uigurus genocidu. LRT.lt ataskaita, EURACTIV žiniasklaidos partneris.

Lietuvos parlamentaras Dovili Chakalini buvo įtrauktas į Kinijos sankcijų sąrašą kaip vienas iš Tarpparlamentinio aljanso dėl Kinijos, kuriai priklauso 100 deputatų iš 19 šalių, steigėjų ir lyderių.

Kartu su kitais Lietuvos deputatais ji gavo „labai griežtus, kategoriškus laiškus ir spaudimą iš Kinijos ambasados“.

Pasak Jacobo Gandos iš Europos saugumo politikos vertybių centro Čekijoje, „Kinija atidžiai seka tuos, kurie atskleidžia agresyvų kinų elgesį tam tikrose šalyse, o Kinijos ambasados ​​tam tikrose šalyse puola šiuos asmenis, todėl tai tik visiškai kolektyvinis Kinijos veiksmas “.

Ši žinia atsirado tik po to, kai Zakalini pasiūlė parengti rezoliuciją Lietuvos parlamente dėl uigūrų ir kitų mažumų persekiojimo Kinijoje.

JAV, Kanada ir Nyderlandai Pekino veiksmus prieš savo piliečius Sindziange apibūdino kaip genocidą.

„Tai, kad Lietuva prisijungia prie šalių, smerkdama šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, kurie greičiausiai sutaps su kai kuriomis ES šalimis [United Nations] Genocido konvencija akivaizdžiai paveikė Kiniją LRT.lt.

Kovo pradžioje nepriklausomų Jungtinių Tautų ekspertų grupė paskelbė, kad Kinijos vyriausybė Sindziange pažeidžia visus 50 Genocido konvencijos straipsnių ir kad ji „siekia visiškai sunaikinti“ šalies islamistų grupuotę, pridurdama, kad „ši pasaulinė galia yra šio genocido architektas “.

Pasak Shakalini, Pekino veiksmai prilygsta JT konvencijoje nurodytam genocidui, o Lietuva dabar koordinuoja ir rengia savo atsaką.

„Mes daug ką matome sistemingai [violations]Mes galbūt dar nežinome šių nusikaltimų masto ir žiaurumo. “Rezoliucijoje bus nustatytos tam tikros komunikacijos su Kinija gairės: tai, kas mums nepriimtina ir nuo kokių principų ginsimės, yra kai kurios raudonos linijos.“

IPA taip pat ragina atlikti išsamų ir nepriklausomą tarptautinį tyrimą Kinijoje.

Kinija atmeta kaltinimus genocidu kaip „tiesioginį melą“

„Kinijos įtarimai dėl etninių mažumų genocido Sindziange yra tiesioginis melas“, – EURACTIV elektroninio pašto komentaruose sakė Kinijos ambasada Europos Sąjungoje. Joje nebuvo konkrečiai kalbama apie Lietuvą.

Ambasada teigė, kad kai kurios „anti-Kinijos ekstremistinės jėgos“ pastaraisiais metais „sugalvojo daug melo apie Xinjiangą, įskaitant„ koncentracijos stovyklas “,„ genocidą “ir„ priverstinį darbą “.

Pekinas primygtinai reikalauja, kad „Xinjiang būtų puikus pavyzdys“ pažangos žmogaus teisių srityje, ir pakvietė užsienio diplomatus apsilankyti regione. Tačiau kai Europos Sąjungos ambasadoriai paprašė susitikti su įkalintu uigūrų aktyvistu ir Sacharovo premijos laureatu Ilhamu Tohti, planuotas vizitas buvo sustabdytas.

Kinijos ambasadorius Europos Sąjungoje Zhangas Mingas tuo metu komentavo: „Jie reikalauja susitikti su nuteistu nusikaltėliu pagal Kinijos įstatymus“. – Labai apgailestauju, bet tai nepriimtina.

Pasak Shakaleno, balandžio 22 d. Lietuvos parlamente vyks specialūs klausymai, kurių metu tarptautiniai ekspertai ir kalinių artimieji kalbės apie represijas Sindziange.

„Daugelio šalių parlamentai dirbs kartu, kad būtų aišku: mes nebijosime. Tai yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės, kurias mes ginsime vieningai.

Dar 2019 m. Lietuva buvo tarp dešimčių Europos Sąjungos narių, pasirašiusių laišką Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, kuriame smerkiamas Pekino veiksmai.

Tačiau Janda abejoja, ar uigūrų genocidas gali būti pripažintas net Europos Sąjungos lygmeniu.

„Didelės šalys, tokios kaip Vokietija, Prancūzija ir Italija, bijo Kinijos ekonominių bausmių, todėl stengiasi būti švelnios ir netrukdyti Kinijai“, – sakė jis.

Baudos už abipusiškumą

Anksčiau Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying palygino Europos Sąjungos sankcijas su Europos imperijos politika XX a.

„Šiandien Kinija nebėra tokia, kokia buvo prieš 120 metų, ir ji paragino Europos Sąjungą daugiau dėmesio skirti savo vidaus problemoms.

Pekinas pasmerkė Europos sankcijas, nes Kinijos ambasadorius Prancūzijoje nuėjo taip toli, kad žinomą kinų ir prancūzų analitiką apibūdino kaip „mažąjį banditą“ ir „pašėlusią hieną“.

Europos Sąjunga reagavo įniršusi, jos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellas Pekino įvestas atsakomąsias sankcijas apibūdino kaip apgailėtinas, o Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli teigė, kad Europa nėra „bokso krepšys“ ir pažadėjo atsakyti.

Tada dėl „nereikalingo eskalavimo“ buvo iškviesti Kinijos ambasadoriai Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Švedijoje, Belgijoje ir kitose šalyse.

Prekybos su Kinija ateitis

Kai Donaldas Trumpas pradėjo prekybos karą, norėdamas daryti spaudimą Pekinui, JAV paprašė Europos Sąjungos paramos. Nepaisant to, Europos Sąjunga nusprendė siekti „strateginės autonomijos“ ir užimti vietą dviejų pasaulio galių konkurencijoje.

Tuo tarpu analitikai ir politikai perspėjo apie įvairias Kinijos bendradarbiavimo iniciatyvas ir investicinius pažadus, kuriais siekiama suskaldyti Europos Sąjungą.

Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje auga įtarimai dėl Kinijos 17 + 1 koordinavimo, nes Pekinas turi reikalų su Vidurio ir Rytų Europos šalimis.

Neseniai Vilnius sakė, kad palieka iniciatyvą, tačiau vėliau užsienio reikalų ministerija naujienų svetainei 15min.lt sakė, kad šalis paprasčiausiai nustos dalyvauti posėdžiuose be oficialaus įspėjimo, nes „17 + 1“ nėra oficiali organizacija.

Estijos Europos Parlamento nariai ir buvęs šalies kariuomenės vadas Rio Terrace taip pat paragino Taliną sekti Lietuvą vengiant Pekino iniciatyvų. Lietuva taip pat planuoja atidaryti ekonominę atstovybę Taivane, o tai dar labiau padidino Pekino susierzinimą.

Gruodžio, Spaudžiama Prancūzijos ir Vokietijos, Europos Sąjunga ir Kinija pasirašė didelę investicinę sutartį, kurią kritikavo daugelis valstybių narių, įskaitant ir Lietuvą.

Pasak ekspertų, susitarimas pirmiausia naudingas verslo gigantams Europos Sąjungoje. Tačiau Kinijai tai buvo svarbi simbolinė pergalė.

Bet dabar susitarimo ateitis nėra aiški dėl tebevykstančių Europos Sąjungos ir Kinijos sankcijų ir dėl to, kad Briuselis nebegali ignoruoti vertybių, kurias ji tvirtina palaikanti, pažeidimų.

Europos Parlamentas vis dar turi ratifikuoti paktą, o trys didžiausios parlamento partijos pareiškė negalinčios to padaryti, kol Pekinas nepanaikins sankcijų penkiems Europos Parlamento nariams.

Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas ir Europos Sąjungos Borrellas taip pat sutarė atnaujinti ES ir JAV forumą, kad aptartų bendrą požiūrį į Kiniją.

[Edited by Zoran Radosavljevic]