Europos Sąjunga trečiadienį pasiūlė naujų priemonių, kurios leistų Lenkijai ir kitoms su Baltarusija besiribojančioms valstybėms narėms sustabdyti tam tikrą prieglobsčio prašytojų apsaugą, o tai kelia baimę, kad tai gali pakenkti migrantų galimybėms prašyti prieglobsčio bloke.

Europos Komisijos – bloko vykdomosios valdžios – siūlymu būtų pratęstas laikotarpis, per kurį Latvija, Lietuva ir Lenkija galėtų sulaikyti prieglobsčio prašytojus, kol bus nagrinėjami jų prašymai. Pagalbos grupės teigė, kad dėl taisyklių pakeitimo pareiškėjai atsidurs vis labiau neapibrėžtose ir nesaugesnėse sąlygose.

Šios trys šalys laikosi griežtos pozicijos prieš migrantus, kurie pastaraisiais mėnesiais bandė patekti į Europos Sąjungą, o blokas juos palaikė net tada, kai sienos apsaugos pareigūnai neteisėtai išsiuntė migrantus arba atsisakė nagrinėti prieglobsčio prašymus, pažeisdami Europos Sąjungą. ir tarptautinė bendruomenė. Tarptautinė teisė.

Migracijos ekspertai ir žmogaus teisių organizacijos teigė, kad trečiadienį paskelbtas pasiūlymas yra dar viena nuolaida Lenkijai, Latvijai ir Lietuvai bei galima atgrasyti prieglobsčio prašytojus.

„Komisija siekia įgyvendinti pagrindines išimtis, o ne užtikrinti, kad galiojančias taisykles ir standartus perduotų nacionalinės vyriausybės“, – sakė Briuselyje įsikūrusio Europos politikos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Sergio Carrera.

Komitetas teigė, kad priemonės bus laikinos ir skirtos nepaprastajai situacijai Baltarusijoje spręsti, suteikiant valstybėms narėms „lankstumo“ nagrinėjant prieglobsčio prašymus.

Keletą mėnesių ES pareigūnai kaltino Aleksandras G. Lukašenka, autoritarinis Baltarusijos lyderis, surengęs „hibridinį karą“ sušvelnindamas Baltarusijos vizų taisykles imigrantams, daugiausia irakiečių, ir vėliau padėjęs jiems pasiekti rytines Europos Sąjungos sienas.

Tačiau tūkstančiai žmonių vis dar įstrigę šaltyje, o per krizę Lenkijos sienos pusėje esančiuose miškuose žuvo mažiausiai 12 žmonių.

Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson trečiadienį pripažino, kad krizė prie ES sienų atslūgo, o tai kėlė klausimų dėl naujų priemonių būtinumo ir to, kiek ES pasirengusi eiti sutikdama su griežtesnėmis linijomis. Šalys, besiribojančios su Baltarusija.

Pagal naująjį pasiūlymą Latvija, Lietuva ir Lenkija galėtų pratęsti prieglobsčio prašymų registracijos laikotarpį iki keturių savaičių nuo trijų iki 10 dienų. Prašymų nagrinėjimo laikas gali būti pratęstas iki keturių mėnesių, po kurio migrantams suteikiamas prieglobstis arba jie grąžinami į savo kilmės šalis.

Pasak M. Johansson, 8000 migrantų, atvykusių per Baltarusiją, dabar yra Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje, o 10000 šiuo maršrutu į Vokietiją.

Per trumpą laiką naujasis pasiūlymas priverstų tris šalis suteikti migrantams pastogę, drabužius ir maistą, kol bus nagrinėjami jų prašymai.

Tačiau trečiadienį nebuvo aišku, ar jie įgyvendins taisyklę, ar net nagrinės prieglobsčio prašymus. Lenkijos pareigūnas sakė, kad valdžios institucijos išnagrinės pasiūlymą, bet teigė, kad jis netinkamai išsprendė situaciją pasienyje.

Pagal ES ir tarptautinę teisę kiekvienas, siekiantis prieglobsčio prie ES sienos, gali pateikti prašymą valstybėje narėje. Tačiau Lenkijos pasieniečiai migrantus atstūmė, taip pat ir jėga bei panaudojimu Vandens patrankos ir ašarinės dujos, iš esmės atimant iš jų teisę teikti prieglobsčio prašymus. Lietuva Ji taip pat uždarė savo sienas daugumai prieglobsčio prašytojų.

Briuselyje įsikūrusio Europos politikos centro migracijos politikos analitikė Silvia Carta teigė, kad panašios priemonės, kurios anksčiau buvo priimtos kitur, turėjo skaudžių pasekmių.

Ji sakė, kad, pavyzdžiui, Graikijos salose delsimas registruojant ir nagrinėjant prieglobsčio prašymus tik pailgėjo sulaikymo terminai, pažeidžiamos pagrindinės teisės ir atsirado papildoma našta tiek prieglobsčio prašytojams, tiek vietos valdžios institucijoms.

Naujoms priemonėms dar turi pritarti Europos Sąjungos Taryba – institucija, kurią sudaro 27 bloko ministrai. Po to jis galios šešis mėnesius, bet gali būti pratęstas.

Spalio mėn. Lenkija priėmė įstatymą, įteisinantį pastangas, o tai prieštarauja Europos ir tarptautinei teisei. Europos Komisija teigė, kad turi „daug klaustukų“ dėl Lenkijos įstatymų, tačiau pareigūnai trečiadienį atsisakė komentuoti šį klausimą.

Camino Mortera Martinez, Europos reformų centro vyresnysis mokslo darbuotojas, sakė, kad naujosios priemonės yra „guminis elgsenos antspaudas“ Lenkijai, Latvijai ir Lietuvai. „Ypač Lenkija, kuri pažeidė visus įmanomus prieglobsčio įstatymus“, – sakė ji.

Lenkijos pasienyje dirbančių nevyriausybinių organizacijų koalicija „Grupa Granica“ trečiadienį pareiškė, kad krizė pastarosiomis dienomis paaštrėjo prasidėjus šaltiems orams.

Pasak Lenkijos valdžios, tūkstančiai migrantų vis dar yra įstrigę Baltarusijos sienos pusėje, tačiau „Grupa Granica“ teigė, kad bandantys kirsti migrantai vis dar yra stumiami atgal ir paliekami be pastogės nuo lietaus, sniego ir krušos, be galimybės gauti maisto. Švarus vanduo ir medicininė pagalba.

„Jie tyliai miršta tuose miškuose“, – sakė grupės narė Anna Alboth.