Pirmieji vokiečių kariuomenės būriai iš pulko, visiškai dislokuoto kaip Vokietijos armijos 45-oji divizija Lietuvoje per mažiau nei 4 metus, į Lietuvą atvyko pirmadienį, balandžio 8 d., kai į Vilnių atvyko generolas leitenantas ir Bundesvero vadas Alfonsas Miesas.

Į Lietuvą vyks apie 5000 karių ir civilių, įskaitant šeimos narius. „Lietuvos saugumas yra mūsų saugumas“, – sakė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermann.

Iš pradžių karinį planavimą ir infrastruktūrą prižiūrės daugiau nei 20 darbuotojų, o per metus šis skaičius augs, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Vokietija pakeis tris manevrinius batalionus, įskaitant kovinės paramos dalinius, kuriuos sudarys esami ir nauji vienetai.

Diskusijos dėl brigados prasidėjo po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną Rusija įsiveržė į Ukrainą. Vokietija įsipareigojo dalyvauti programoje 2023 m. birželio mėn. Jie tarnaus dviejose vietose: Rudninkuose ir Rukloje, o karių šeimos apsistos Kaune ir Vilniuje.

Į Lietuvą persikels 203-asis panerių batalionas Šiaurės Reine-Vestfalijoje ir 122-asis šarvuočių pėstininkų batalionas Bavarijoje. Šalies priešakinio bataliono kovinė komanda bus pertvarkyta į daugianacionalinį batalioną.

Krašto apsaugos ministras Laurinas Kasiūnas sakė, kad techniniai reikalavimai 2023 metais Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrų pasirašytame veiksmų plane bus aiškūs iki metų pabaigos. „Turime aiškų planą dėl karinės infrastruktūros ir esame pasiruošę. Kad būtų patenkinti civilinės infrastruktūros poreikiai“, – pridūrė Kasiūnas.

„Kai reikės, pagal užsakymą siųsime karius į Lietuvą. Turime pajėgumų tai padaryti, bet nemanau, kad tai būtina, nes turime tiek daug savanorių“, – sausį sakė 122-ojo šarvuočių pėstininkų bataliono vadas generolas majoras Ruprecht von Butler. „Daugelis karių tikrai nori būti čia, kad parodytų Aljanso pasiryžimą ginti mūsų pačių šalis“, – pridūrė jis, prieštaraudamas ankstesniems Vokietijos spaudos pranešimams.