AUž 30 km į vakarus nuo Baltarusijos sienos priešo tankai lėkė Lietuvos pušynais, kol jiems kelią užtvėrė laikina iš spygliuotos vielos užtvara. Varžtų pjaustytuvus gabenę kariai iššoko iš priekyje stovėjusio šarvuočio, kad nuvalytų kelią.

Tada kurtinantis triukšmas. Skubėdama į pergalę, pažangiųjų partija nepastebėjo smėlėto reljefo, esančio po kasyklų kliūtimi. Laimei, jiems tai tik Rusijos ir Šiaurės Atlanto aljanso konflikto repeticija.

NATO manevre „Kylantis grifas“ Papradės karinėje bazėje rytų Lietuvoje nebuvo panaudota gyvoji amunicija. Vietoj to teisėjai tankų vadams mandagiai pasakė, kad jų transporto priemonės buvo suplėšytos į gabalus. Rusijos priešas buvo užmaskuotas amerikiečių ir norvegų kariuomenės.

Vakarų gynėjai galėjo turėti taktinę pergalę prieš rytų užpuolikus, nors NATO gynybos architektūra neatrodo silpnesnė nei 2022 metų pavasarį, ypač žiūrint iš Lietuvos, kuri ilgą laiką buvo laikoma aljanso Achilo kulnu. .

Baltarusija yra nepriklausoma respublika nuo 1990 m., jos pietuose yra trys Baltijos valstybės, rytuose ribojasi su Rusija, o vakaruose – Kaliningradas. Per Rusijos televiziją ekspertai atvirai ragino Kremlių suintensyvinti karą Ukrainoje, su „Svalkų atotrūkiu“ – siaura Lietuvos siena su Lenkija – taip atskiriant Baltijos šalis nuo kitų NATO sąjungininkių.

„Iki praėjusių metų lapkričio Rusijos kariuomenę laikėme dideliu atstumu nuo NATO sienos“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Tiesą sakant, tai yra neaiškumų. Be to, Lietuva yra tarp Baltarusijos teritorijos ir Kaliningrado srities. Tai mus pastato į strateginę situaciją ir galima sakyti, kad tai įdomu.

Nuo 2016 m., Rusijai aneksavus Krymą, keturiose NATO valstybėse narėse: Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje dislokuotos „pažangiojo rezervo“ karo grupės.

Karas Ukrainoje paskatino aljansą su daugianacionaliniais batalionais, išsiųstais į Rumuniją, Bulgariją, Vengriją ir Slovakiją, siekiant toliau stiprinti savo buvimą regione. Karinis buvimas Lietuvoje padidintas nuo maždaug 1200 iki maždaug 1600 karių ir aprūpintas nauja technine įranga, tokia kaip Vokietijos kariuomenės lengva ir mobili zenitinė sistema Ozelot.

Tačiau šių karinių dalinių veikimas tebėra „klaidingas“: priminimas Kremliaus ekstremistams, kad jų okupacija, kurią jie laiko buvusios Rusijos imperijos išdavikais, automatiškai išprovokuos karinę konfrontaciją su kitomis Vakarų Europos šalimis. Tačiau dabartinėje būklėje beveik nekyla abejonių, kad patobulinti priekinių atsargų vienetai anksčiau ar vėliau bus apversti.

Repetavo Rising Griffin treniruotėse David V. Goliath, tinkamas puolimo jėgos milžino vaidmeniui. Pareigūnas teigė, kad NATO karių prioritetas šiame manevre buvo „atidėti priešą“, o ne išlaikyti liniją.

NATO narėms ruošiantis birželio mėnesį vyksiančiam susitikimui Madride, Lietuva kartu su Baltijos kaimyne Estija ragina NATO skubiai pakeisti savo poziciją regione, vadindama tai „priekine gynyba“.

„Tai, ką matome Rusijoje ir Baltarusijoje, dabar yra pavojinga šalis, kurios tikslas – pulti kitas suverenias tautas“, – „The Guardian“ sakė G. Landsbergis. „Tai dviašmenis kalavijas: viena vertus, Rusija įrodo, kad Ukrainoje yra nykstanti regioninė galia. Kita vertus, jis gali padaryti daug daugiau žalos savo kelyje, nepaisant savo nuostolių. Turime apsaugoti Baltijos valstybes, kurios Rusijai geografiškai yra ypač įdomios.

Pagal 1997 metais NATO ir Rusijos pasirašyto politinio susitarimo „pagrindinį įstatymą“ yra ribojama, kiek Vakarų sąjungininkų karių gali būti siunčiama į Baltijos šalis ir kaip arti sienos jie gali būti dislokuoti.

Išplėstinis išankstinis rezervas Lietuvoje, kurį sudaro septynios Vokietijos Bundesvero vadovaujamos Europos šalys, turėtų būti keičiamas kas pusmetį su didelėmis sąnaudomis ir pastangomis, prieš kiekvieną keliais, geležinkeliu ar oru gabenant šimtus transporto priemonių. Keisti.

Nors tokios šalys kaip Vokietija ir Didžioji Britanija yra įsipareigojusios steigimo procesui, Lietuva ir kitos regiono valstybės teigia, kad dokumentas nebegalimas kaip sutartis.

„Po to, kai tai padarė Rusija, mes tai laikėme niekiniu“, – sakė G. Landsbergis. „Naujas faktas, su kuriuo turime susitaikyti, yra tai, kad susitarimų, kuriais buvo sukurta senoji gynybos aplinka su Rusija, nebėra. Turime į tai pažvelgti naujomis akimis. Turi būti nuolatinis karinis buvimas, turintis viską, kas reikalinga Rusijai apsaugoti. dangus, jūros ir Baltijos šalys“.

Estijos ministras pirmininkas praėjusią savaitę Skambino Su trimis divizijomis, kuriose yra iki 25 000 karių vienoje šalyje, trims Baltijos valstybėms turėtų būti suteiktas „karo pajėgumas“.

„Klausimas, kurį turime užduoti sau, yra toks: kokia bus nauja pasaulinė pasaulio saugumo struktūra po šio karo? Landsbergis sakė. „Šiuo metu mes reaguojame į tai, kas vyksta Ukrainoje, bet tai turi keistis, reikia pradėti mąstyti strategiškai.