Nors Jonas Valančiūnas neabejotinai yra išskirtinis centras ir buvo solidus startuolis kiekvienoje komandoje, kurioje buvo nuo tada, kai Toronto jį pasirinko 2011 m., tačiau tampa aišku, kad triguba žvaigždė Domantas Sabonis šiuo metu yra geriausias lietuvis. Kokios kitos priežasties pusiau prakeikta franšizė, tokia kaip jos Sakramento „Kings“, turėtų paaiškinti faktą, kad pasirodžius Dumas, jie grįžo į pažadėtąją NBA atkrintamųjų varžybų šalį?

Noriu tai pasakyti garsiai ir aiškiai, kad nekiltų nesusipratimų – JV yra nuostabus žaidėjas ir puikiai atlieka tai, ką daro.

Jo Naujojo Orleano „Pelicans“ komanda startavo sezono pradžioje, nes Vakarų konferencijoje buvo trejetas geriausių atkrintamųjų varžybų. Per šią atkarpą JV vidutiniškai pelnydavo po 13,9 taško ir atkovodavo 9,4 kamuolio, efektyviai pataikydama 52 proc. Tačiau šiuo metu, kai „Pelicans“ atrodė beveik nepralenkiamas, kitas elitinis puolėjas Zionas Williamsonas nukrito, o tai daugiausia tapo sezono pabaigoje patirta trauma. Nuo tada „Pelicans“ reitinge smuktelėjo. Nepaisant šios labai sunkios pertraukos, JV labai stengėsi išlaikyti komandos tempą po „Zion“ pralaimėjimo ir per ankstyvą žaidimą po to, kai Zion buvo sužeistas, pelnė 37 taškus (7 tritaškiai) ir 18 atkovotų kamuolių.

Deja, šios papildomos pastangos nevirto „Pelicans“ pergalėmis, kurios nukrito į čempionato lygį (vos į atkrintamąsias). Pastebėtina, kad JV pasiekė 300 karjeros dvigubų dublių etapą ir šį sezoną efektyviai išplėtė savo metimo galimybes už lanko, ką patvirtina jo septyni tritaškių metimai. Nuo to laiko jo minutes sutrumpino treneris, kuris eksperimentuoja su kai kuriais jaunais komandos žaidėjais, nes supranta, kad šį sezoną jie nebus konkurencingi atkrintamosiose.

Kita vertus, Domantas Sabonis turi pagrindinį vaidmenį Sakramento „Kings“, kuris šiuo metu yra trečioje Vakarų konferencijos vietoje. Domantas tapo puikiu taškų centru, palengvindamas aukštą poziciją užimantiems komandos draugams, o taip pat puikiai įžaidęs ir atkovojęs kamuolius, o tai taip glumina varžovus. Savo žaidimą jis modeliuoja pagal Rytų Europos didžiojo Nikola Jokičiaus modelį, kuris pastaruosius dvejus metus iš eilės laimėjo Metų žaidėjo apdovanojimą ir šiuo metu yra lyderis ir šiemet. Jokičius yra taško centro įkūnijimas, vedantis savo Denverio „Nuggets“ į pirmąją vietą Vakaruose.

Tačiau Domas nedaug atsilieka, o kai kuriais atžvilgiais jo komanda net pranašesnė už „Nuggets“. Komandos puolimo reitinge Dumas vadovaujama „Kings“ užima pirmąją vietą visoje NBA, vidutiniškai pelnydama 120,1 taško per vieną veiksmingiausių puolimų krepšinio istorijoje! Atrodo, kad apsupi Dumas pajėgiais šauliais, jis juos suras su pagalba arba, jei jie bus gerai saugomi, jis paims kamuolį į krepšį ir puikiai įmuš pats, savo arsenale turėdamas daugybę elitinių stulpų judesių. .

Sakramento „Kings“ negalėjo pasiekti namų rungties (kad nesupainiotume sporto metaforų), nei 2022 m. vasario 8 d. įsigiję Domantą Sabonį. Tai komanda, kuri per 37 sezonus Sakramente niekada nepateko į atkrintamąsias. . Jie pateko į atkrintamąsias tik 10 iš tų 37 sezonų, o didžiąją dalį tų kartų jie pateko į pirmąjį etapą. Arčiausiai jie buvo iki patekimo į NBA finalą įvyko 2001–2002 m. NBA sezone, kai pateko į konferencijos finalą ir po alinančios 7 rungtynių serijos pralaimėjo Kobe Bryanto „Lakers“ komandai. Atrodo, kad tai yra didelė dalis, kodėl jie yra šmeižiami kaip privilegija. Jie net nepateko į atkrintamąsias per pastaruosius 16 sezonų, per tą laiką kovojo su 11 skirtingų trenerių. Pasikeitimo Domasui metu Sakramente kilo tam tikrų ginčų, nes jiems teko išsiskirti su elitiniu Indianos tašku Tyrese’u Haliburtonu ir Buddy Heldu, nuolat vienu geriausių tritaškių metimų procentų NBA. Niekas Sakramente dėl to dabar neverkia, nes Dumas tikrai yra priežastis, dėl kurios „Kings“ yra ne tik atkrintamųjų komanda, bet ir teisėta varžovė už trečią vietą, turinti namų aikštės pranašumą.

JV ir Domas neseniai susitiko akis į akį, kur abu vaikinai turėjo puikias rungtynes. JV padarė tai, ką moka geriausiai, efektyviai įmušdamas taškus dažų viduje ir šiek tiek ištempdamas grindis padidindamas šaudymo diapazoną. Jis pelnė 19 taškų ir atkovojo 12 kamuolių, bet dar vienas solidus dvigubas dublis papildė daugybę jo karjeros rezultatų. Kita vertus, Dumas pamatė dvigubą dublį ir susikrovė trigubą dublį, todėl jo „Kings“ lengvai įveikė „Pelicans“ 123:108, įnešdama 19 taškų, atkovodama 11 kamuolių ir atlikdama 11 rezultatyvių perdavimų. Manau, kad tai visada yra tikrasis žaidimo grožis. Kaip ir jo didysis tėvas Arvydas Sabonis, jis yra puikus perdavėjas, elito žaidėjas ir žaidėjas. Maža to, Domas pirmauja visoje NBA pagal atkovotus kamuolius per rungtynes, vidutiniškai atkovodamas po 12,4 kamuolio. Tai neįtikėtina, o komandos rezultatai kalba patys už save.

Nereikia nė sakyti, kad Domantas Sabonis yra neįtikėtinas sandoris gauti Sakramento franšizę pagal dabartinę ketverių metų trukmės 77 milijonų dolerių sutartį ir pasirašyti su Indianos „Pacers“ po antrojo pasirodymo Visų žvaigždžių varžybose. Kitas jo kontraktas bus už didelius pinigus. Iki šiol „Visų žvaigždžių“ komanda žaidė tris kartus, tačiau pirmasis 2020–2021 m. sezono buvo atšauktas dėl Covid. JV, kaip solidus žaidėjas, kaip ir jis pats, būdamas 30 metų dar nesukūrė žvaigždžių komandos.

Mano kuklia nuomone, nesąžininga sakyti, kad Dumas pranoko savo tėvą kaip žaidėją. Arvydą Sabonį 1986-aisiais pasirinko Portlando „Trailblazers“, tačiau NBA pradėjo žaisti tik 1990-aisiais, nes Sovietų Sąjunga jam neleido žaisti anksčiau. Manau, kad galime drąsiai teigti, kad Dumas yra bent jau toks pat geras kaip jo tėvas, remiantis tuo, ką jis jau padarė. Dievas žino, kuo Arvydas būtų tapęs, jei būtų žaidęs ankstyvojoje NBA, kaip dabar žaidžia Dumas.

Tai verčia spėlioti, kaip pasisuko Lietuvos rinktinės jėgų balansas einant į priekį. Kaip jau sakiau ir kartosiu dar kartą, Lietuva turi unikalią problemą, kai du geriausi jos žaidėjai rungtyniauja minutes tiksliai toje pačioje pozicijoje. Nė viena komanda nežaidžia dviejose pozicijose kartu, ypač šiuolaikinėje NBA. Argumentas, kad Domas yra stiprus puolėjas, galintis žaisti kartu su JV, yra klaidingas dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, tai sulėtina komandą, o sargybiniai vadovaujami priešininkai parodė, kad gali aplenkti ir pranokti juos, ypač pereinamuoju laikotarpiu. Antra, tai reiškinys „gaidys vištoje“. Negalite turėti dviejų alfa žirgų, tokių kaip JV ir Domas, žaisti šalia vienas kito, nes vienas neišvengiamai pakenks kito pasitikėjimui trumpuoju ir ilgalaikiu laikotarpiu. Mes tai matėme vėl ir vėl. Geriau pradėti nuo vieno, o tada pakeisti kitą tiesiogiai juo. Dėl to vienas iš jų veiks kaip iniciatorius, o kitas – kaip sėdynė. Pradedantieji paprastai turi daugiau minučių ir naudojimo. Iki šiol dėl Lietuvos krepšinio hierarchijos dažniausiai žaidėjas buvo pradininkas su Dumas arba neefektyviai žaisdamas šalia jo vadinamuoju jėgos puolėju, arba žaisdamas nuo atsarginių žaidėjų suolo. Kaip jau paaiškinau anksčiau, nė vienas iš šių variantų nėra geras.

Vyresnysis nuo čia Domas turėtų būti pradinėje pozicijoje, o JV pakils nuo suolo. Jei Domas žais jaunesniame amžiuje, jis tikriausiai gaus apie 27-30 min., o JV – apie 20-23 minutes. Tai reiškia, kad kartais, ypač jei jie abu žaidžia gerai, jie gali pasidalyti aikštelėmis kartu. Tačiau didžioji dauguma atvejų vienas ar kitas centras visada bus Žemėje. O Dieve, įsivaizduokite, kad JV atplėšė antruosius vienetus iš priešininkų komandų, o Domą veda į rezultatyvius startus, įspūdingais perdavimais suradęs pajėgius Lietuvos rinktinės padavimų žaidėjus. Lietuvos komanda nuo 2000 m. visada susidūrė su dilema – turėti elitinius apsaugininkus ar elitinius VIP narius, bet ne abu vienu metu. Tai buvo arba Šarūnas Jasikevičius, arba Jonas Valančiūnas, ne abu. Kai 90-ųjų aukso amžiuje jie vienu metu turėjo ir elitinę gvardiją, ir didelį vyrą, tarptautinėse varžybose jie laimėdavo medalius po medalio.

Galbūt šiuolaikiniame krepšinyje ši dviejų elitinių centrų problema nėra tokia didelė, kaip atrodo. Domas yra naujo tipo modernus NBA perdavimų centras, iš esmės 6’10 taškų gynėjas. JV yra tradicinis centro tipas, kuris dominuoja dangoje. Lietuva turi gerų gynėjų, bet dažniausiai jie nėra pirmasis tipas, apie kurį galvojate kaip „tradicinius gynėjus“. Mantas Kalnietis yra mano atvejis, jis buvo elitinis gynėjas, kurį Lietuvos komanda ilgus metus bandė apeiti kvadratinį skylės kaištį ir padaryti jį tašku. Trumpai tariant, problema buvo ta, kad jis nebuvo toks geras praeivis kaip Jasikevičius ar Marčiulonis prieš jį.

Šiuo metu, kai tokie kaip Lukas Lekavicius, Marius Grigonis, Ignas Bradzeikis ir net Rokas Jokubaitis yra elitiniai įvarčiai, bet ne puikūs perdavimai, mums tikriausiai net nereikia nerimauti, kad pirmas būtų perdavėjas, jei jis visada vaidina komandos pagalbininką. . Aišku, kai Domas sėdi, o JV dalyvauja žaidime, visi tie gynėjai gali sugrįžti vėl žaisti ant kamuolio, ypač Rokas Jokubaitis, kuris pernai puikiai pasirodė EuroBasket. Tačiau didžioji dalis puolimo produkcijos gali ir turi eiti per Domą, kuriam tos komandos raktus reikėtų duoti iš karto, jei ne greičiau.

Priėjome tašką Lietuvos krepšinio istorijoje, kai suprantame, kad vėl turime visus ingredientus medalius laimėjusiai komandai. Sudedamosios dalys čia ir dabar yra mūsų delne. Kartą iš kartos žaidėjai šiuo metu yra geriausi. Mums tiesiog reikia gero „virėjo“, taip sakant, kaip mūsų instruktoriaus, kuris galėtų sudėti šiuos ingredientus į puikų patiekalą. Pristatau, kad Šarūnas Jasikevičius yra tiesiog labai kūrybingas šefas, kuris gali tai padaryti. Tokiai krepšinio supervalstybei kaip Lietuva labai apmaudu, kad perėjome beveik tiek pat trenerių, kiek prakeiktas Sakramento „Kings“. Mūsų medalių sausra vis ilgėjo, kaip ir Kings sausra, apie kurią minėjau prieš šešiolika metų. Esame alkani kokių nors šviežių idėjų, o ne tik tų pačių pavargusių senų trenerių, kurie, atrodo, yra vienas kito kopijos, kurie nuolat daužo galvas (vaizdžiai tariant) į mūrinę sieną kartodami tą pačią taktiką. Tai gali būti mūsų metai, kai ant prizininkų pakylos su Pasaulio taurės medaliu virš galvos išdidžiai plevėsuoja žalia, geltona ir raudona Lietuvos vėliava. Dabar pats laikas, padarykime tai.