Nuotrauka: CFP

Redaktoriaus pastaba: Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad Kinija ir Lietuva kažkada buvo „medaus mėnuo“, kai tarp abiejų pusių vykdavo gana dažni oficialūs geros valios vizitai. Bet nuo praėjusių metų dvišaliai santykiai pašlijo po to, kai Lietuvos valdžia leido Taivano valdžiai Vilniuje įkurti „atstovybę“. Didžiausios Lietuvos opozicinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – prezidentas Ramonas Karpuskis tokį žingsnį pavadino „neprofesionalu ir neracionalu“. Kas verčia jį taip galvoti? Karpuskis interviu raštu pasidalijo savo nuomone su „Global Times“ žurnalistais Li Axin ir Bai Yun.

GT: Jūs kritikavote „neprofesionalų ir neracionalų“ biuro atidarymą. Ar galite paaiškinti savo požiūrį į šį Lietuvos vyriausybės žingsnį? Ką biuro atidarymas davė Lietuvos nacionaliniams interesams? Kuri pramonė nukentėjo labiausiai?

Karboskis: Lietuva pasirašė tarptautines sutartis, tarp jų ir su Kinija. Lietuva sutiko, kad Kinijos Liaudies Respublika yra nedaloma ir plėtojo ekonominį bei kultūrinį bendradarbiavimą abipusiai sutartomis sąlygomis. Neabejoju būtinybe plėtoti bendradarbiavimą su Taipejumi, bet manau, kad galimybė tai padaryti neišeinant iš susitarimo su Kinija rėmų buvo praleista. Pasekmės matomos daugelyje pramonės šakų – nuo ​​darbo lazeriu iki medienos perdirbėjų. Kai kurios šalies įmonės ir investuotojai yra nusivylę ir jiems skubiai reikia ieškoti naujų sprendimų. Tikiuosi, Kinijos valdžia supras, kad neteisingus sprendimus priėmė Lietuvos valdžia, o ne Kinijos ir Lietuvos santykių problemų labiausiai nukentėję žmonės ar įmonės. Visuomenės apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos žmonių nori gerų Kinijos ir Lietuvos santykių ir nepritaria Lietuvos politikų sprendimams, kurie juos pablogintų. Tikiuosi, Kinijos valdžia į tai atsižvelgs priimdama sprendimus dėl Lietuvos.

Vaizdo šaltinis: Ramūnas Karbauskis

GT: Dėl atstovybės buvo priešingų nuomonių. Jūs prieš tai. Prezidentas tam prieštarauja. Neseniai atlikta nuomonių apklausa rodo, kad lietuvių didžioji dauguma nepritaria griežtai Vilniaus politikai Kinijos atžvilgiu. Ką reiškia ši didėjanti opozicija?

Karboskis: Žmonės Lietuvoje mato politikus, kurie veikia remdamiesi vertybėmis ir kurių veiksmais siekiama skatinti taikius santykius. Žmonės taip pat mato savo klaidas, todėl geriausias būdas nustatyti, ar ši vyriausybė pateisino jų lūkesčius, ar ji teisinga savo sprendimais. Dabar reikia tiesti tiltus tarp šalių, o ne jas griauti ir ieškoti diplomatinių būdų ginčams spręsti. Taip pat nenorime prarasti pagarbos ir prestižo, kurį Lietuva per tris dešimtmečius įgijo tarptautinėje arenoje.

GT: Ar santykių su Kinija pablogėjimas turės įtakos Lietuvos santykiams ir prekybiniams santykiams su kitomis valstybėmis tiek ES viduje, tiek už jos ribų?

Karpuskis: Manau, kad santykiai tarp dviejų šalių nesikeis (kryptimi, kuri blogėja), bet manau, kad yra didžiulių priekaištų dėl verslo planų žlugimo ir per Lietuvą ėjusio prekybos kelio. Nuoseklumas yra didžiausias šalių, asmenų ir įmonių lūkestis.

GT: Dauguma Europos valstybių stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp Kinijos ir JAV. Kodėl Lietuvos valdžia ėmėsi tokio drastiško žingsnio sabotuodama santykius su Kinija? Ar manote, kad kitos šalys galėtų pasekti pavyzdžiu?

Karboskis: Ar Lietuvos valdžios pėdomis paseks ir kiti, parodys laikas. Tačiau kol kas matome priešingai, ypač mūsų kaimyninėse šalyse. Lenkija ir Estija ieško naujų diplomatinių sprendimų.

GT: Kaip manote, kokį vaidmenį JAV suvaidino eskaluojant Kinijos ir Lietuvos ginčą?

Karboskis: Nenoriu tikėti, kad yra susitarimų, kurie kelia pavojų Lietuvos verslui ir ekonomikai. Lietuvai būtų naudinga palaikyti gerus santykius tiek su Kinija, tiek su JAV. Esu kompromisinių ir draugiškų tautų santykių šalininkas, ypač jei jie atitinka mūsų šalies interesus.

GT: Kai kurie Vakarų šalių politikai, tarp jų ir iš Lietuvos, ragina diplomatiškai boikotuoti Pekino žiemos olimpines žaidynes. Kokia jūsų nuomonė apie šį žingsnį? Fone į žiemos olimpines žaidynes Pekine rungtyniauti atvyksta lietuvių delegacija. Kokius signalus tai siunčia?

Karboskis: Mano nuomone, olimpiada yra aukščiau už politines intrigas ir maištą. Juk tai yra jų esmė. Per daugelį metų sportininkai sunkiai dirbo, kad pasiektų savo tikslą sportiniame gyvenime ir gyvenime, kad galėtų dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Nacionaliniai olimpiniai komitetai nėra politinės organizacijos. Jie vadovaujasi Tarptautine olimpine chartija ir tai rodo, kaip sakiau, tai, kad Lietuvos sportininkai vyksta į olimpines žaidynes.