Lietuvos sutelktinio finansavimo įmonės turi geras sąlygas pasinaudoti naujomis ES taisyklėmis

Lietuvoje reguliavimui naudojamos kelios sutelktinio finansavimo platformos: tai suteikia joms „didelį pranašumą“, nes ES atveria industriją.

Anksčiau šį mėnesį Europos Parlamentas patvirtino naujų taisyklių rinkinį, skirtą paremti sutelktinio finansavimo platformas, kurios nuo šiol savo paslaugas galės siūlyti visoje Europos Sąjungoje.



Naujaisiais reglamentais siekiama pagerinti sutelktinio finansavimo platformų konkurencingumą Europos Sąjungoje, kuri šiuo metu atsilieka nuo daugelio kitų pasaulio regionų, ir spręsti kai kuriuos sunkumus, su kuriais susiduria pradedančios įmonės ir kitos mažos ir novatoriškos įmonės, siekdamos gauti prieigą prie pradinis finansavimas.

Sutelktinio finansavimo platformoms nereikės prisitaikyti prie šiuo metu skirtingose ​​valstybėse narėse taikomų skirtingų reglamentų, nes vienas taisyklių rinkinys apims visą Europos Sąjungą.

Nors naujosios taisyklės buvo palankiai sutiktos visoje Europos Sąjungoje, panašu, kad Lietuvos sutelktinio finansavimo platformos yra gerai pasirengusios jomis pasinaudoti.

„Esu tikras, kad naujieji reglamentai suteiks Lietuvos fintech rinkai daug naujų galimybių“, – sako Demante Teresen, Vilniaus universiteto Finansų skyriaus vadovė. atsirandantis Europoje.

Teresienės teigimu, naujosios taisyklės suteiks apsaugą neprofesionaliems investuotojams, o kartu leis sudėtingiau valdyti su nuostoliais susijusią riziką, nes investuotojai turi būti informuoti apie visus rizikos veiksnius ir suteikti teisę juos įvertinti patiems. .

Antra, Teresienė nurodo taisykles, kurios leis platformoms plėsti savo veiklą bet kurioje Europos Sąjungos vietoje.

„Vietiniai sutelktinio finansavimo rinkos nariai pasieks daugiau klientų užsienyje, o vietiniai investuotojai turės daugiau galimybių investuoti kitose ES šalyse.

Viktorija Cijunskytė, Vilniuje įsikūrusios investicijų į nekilnojamąjį turtą platformos „Profitus“ įkūrėja ir vadovė, atspindi Teresino nuotaikas.

„Šis naujas reglamentas, Lietuvos sutelktinio finansavimo platformos, padės mums užmegzti dialogą su atsakingomis institucijomis Lietuvoje dėl sąlygų, taikomų užsienio investuotojams“, – sakė ji. atsirandantis Europoje.

„Jau turėjome galimybę priimti investuotojų iš užsienio, tačiau Lietuvos valstybės mokesčiai apsunkino naujų užsienio investuotojų pritraukimą.

READ  Aukštieji Kazachstano ir Europos Sąjungos pareigūnai tariasi dėl bendradarbiavimo ir paramos politinėms reformoms naujajame Kazachstane

Kodėl Lietuva pirmauja

Pastaruosius kelerius metus fintech sektoriaus augimas Lietuvoje buvo stulbinantis. 2014 metais Lietuvoje veikė tik 55 finansinių technologijų įmonės, o 2020 metų pabaigoje buvo įregistruota ir licencijuota 230 finansinių įmonių.

Iš jų 18 yra sutelktinio finansavimo platformos, o šalis turi savo įstatymą, reglamentuojantį sutelktinį finansavimą nuo 2019 m.

Iš tiesų, „Ecovis Lithuania“ advokatė Inga Karulaitytė, besispecializuojanti finansinių paslaugų, licencijavimo, atitikties ir konkurencijos teisės srityse, sako, kad nors nauji ES teisės aktai greičiausiai padidins Lietuvos sutelktinio finansavimo platformas, šaliai jau dabar sekasi labai gerai.

„Lietuvoje yra daug inovatyvių FinTech įmonių. FinTech sektorius yra vienas iš vyriausybės prioritetų, todėl stengiamasi užtikrinti tolesnę jo plėtrą ir brandą“, atsirandantis Europoje.

Tuo tarpu Teresenas sako, kad Lietuvos bankas turi „daug praktikos reguliuojant ir prižiūrėdamas sektorių“, – tai patvirtino „Profitus“ generalinė direktorė Čijunskytė, teigdama, kad „mums, dirbantiems Lietuvoje ir labai stipriai prižiūrintiems Lietuvos bankas kol kas Didelių pokyčių ir galimybių nebus.

„Pastebėjome, kad sutelktinis finansavimas kitose Europos rinkose nėra gerai išvystytas, todėl tai yra puiki galimybė lietuviško kapitalo įmonei teikti paslaugas užsienyje“, – priduria Čijunskytė.

Tačiau Cijunskytė svarsto, ar tokia maža šalis kaip Lietuva galės tapti sutelktinio finansavimo tašku Europoje.

Ji sako: „Gal ir ne“.

„Tačiau Lietuvos sutelktinio finansavimo platformos turės didelį pranašumą prieš mažiau reguliuojamų šalių platformas.


Skirtingai nuo daugelio naujienų ir informacijos platformų, atsirandantis Europoje Nemokamai skaityti ir visada bus. Čia nėra ugniasienės. Esame nepriklausomi, nesusiję su jokia politine partija ar komercine organizacija ir joms neatstovaujame. Besikuriančiai Europai norime geriausio – nieko daugiau ir nieko mažiau. Jūsų parama padės mums ir toliau skleisti žinią apie šį nuostabų regioną.

READ  Suomijos otokombo švenčia šešerius metus Lietuvoje: Vilnius nebėra tik taškas įmonės žemėlapyje

Galite prisidėti čia. Ačiū.

Kylanti Europa remia nepriklausomą žurnalistiką

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *