Lietuvos Respublika: Galutinė personalo ataskaita apie TVF darbuotojų vizitą

2021 m. Vasario 1 d

Baigiamajame pranešime aprašomos preliminarios TVF darbuotojų išvados pasibaigus oficialiam (arba „svarbiam“) personalo vizitui, daugeliu atvejų valstybėje narėje. Komandiruotės vykdomos kaip reguliarių (paprastai kasmetinių) konsultacijų dalis IV straipsnis TVF susitarimo straipsniai, atsižvelgiant į prašymą panaudoti TVF išteklius (skolinantis iš TVF), kaip programos diskusijų, kurias stebi darbuotojai, dalis arba kitų darbuotojų ekonominės raidos stebėsenos dalis.

Valdžia sutiko paskelbti šį pareiškimą. Šiame pareiškime pareikštos TVF ekspertų nuomonės ir nebūtinai atspindi Tarptautinio valiutos fondo vykdomosios valdybos nuomonę. Remiantis išankstiniais šios užduoties rezultatais, darbuotojai parengs ataskaitą, kurią turės patvirtinti vadovybė ir kuri bus pateikta TVF vykdomajai valdybai aptarti ir priimti sprendimą.

Vašingtonas:
Sausio 25–29 d. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija praktiškai susitiko su Lietuvos valdžios institucijomis, kad aptartų naujausius ekonomikos pokyčius ir politikos prioritetus. Vizito pabaigoje TVF misijos prie Lietuvos Respublikos vadovė Borja Gracia padarė tokį pareiškimą:

Lietuvos ekonomika tvirtai pateko į krizę COVID-19 ir 2020 m. Patyrė vieną mažiausių ekonomikos nuosmukių Europoje.

Daugelio metų protinga politika padėjo Lietuvai pašalinti makroekonominį ir finansinį disbalansą, susidariusį iki pasaulinės finansų krizės. Be to, Lietuva įžengė į COVID-19 pandemiją su naryste euro zonoje, fiskaline erdve, einamosios sąskaitos pertekliumi, didesniais įmonių ir namų ūkių biudžetais bei gerai kapitalizuota ir pelninga bankų sistema, nepriklausančia nuo išorinio finansavimo. Kartu su sunkiai laimėtu konkurenciniu laimėjimu tai padėjo Lietuvos ekonomikai tapti mažiau pažeidžiama ir atsparesnė smūgiams.

Pirmą kartą ekonominės politikos atsakas, įvykdytas didelio šoko akivaizdoje, buvo ryžtingai palaikomas.

Vyriausybės politinė reakcija į pandemiją buvo atlikta laiku ir tinkamai sutelkta į likvidumo užtikrinimą įmonėms ir darbuotojų, kuriems taikomi veiklos apribojimai, taip pat sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų palaikymą. Lietuvos bankas makrolygio rizikos ribojimo sistemoje sušvelnino anticiklinius kapitalo reikalavimus, kurie krizės metu palaikė kredito pasiūlą. Tuo tarpu privataus sektoriaus vadovaujamas paskolų grąžinimo moratoriumas, remiamas Lietuvos banko, padėjo pagerinti šeimų ir įmonių likvidumo padėtį. Didelis kapitalo ir likvidumo rodiklis bankų sistemoje kartu su aukštu pelningumu ir protingais skolinimo standartais suteikė papildomą stabilumo šaltinį.

READ  Praėjusiais metais 40 proc. „Žaliųjų“ maisto produktų įsigijo problemų / straipsnis

Tikimasi, kad ekonomikos atsigavimas Lietuvoje paspartės vėliau šiais metais.

Vykstant skiepijimams ir su pandemija susijusiems apribojimams, vidaus paklausa, kurią palaiko nedideli užimtumo praradimai ir didelis darbo užmokesčio augimas 2020 m., Turėtų paskatinti ekonomikos augimą. Tikimasi, kad nedarbo lygis palaipsniui gerės, tačiau šiais metais išliks aukščiau ik epidemijos lygio, iš dalies dėl padidėjusio darbo jėgos dalyvavimo ir bedarbius remiančių politikos krypčių. Atkūrimo ir atsparumo fondai bus pradėti naudoti vėliau šiais metais, siekiant paskatinti vidaus paklausą palaikant didesnes viešąsias ir privačias investicijas, ir tai turėtų suteikti galimybę paspartinti reikalingas struktūrines reformas. Tačiau, kadangi maža atvira ekonomika ir neaiški išorinė aplinka, rizika išlieka didelė, o vyriausybės politika turi ir toliau būti aktyvi.

Politika turi ir toliau teikti paramą, kol atsigavimas bus tvirtas.

Tai ypač svarbu nustatant ekonominės veiklos apribojimus. Atkūrimo etape politika turi būti nukreipta nuo greitos ir plačios paramos įmonėms ir šeimoms teikimo iki tikslinės paramos tiems sektoriams ir darbuotojams, kuriuos ypač paveikė krizė. Fiskalinė politika turėtų remti tvirtą atsigavimą, tačiau taip pat nustatyti vidutinės trukmės kelią atstatyti kliūtis, kai atsigauna. Šiuo atžvilgiu išsami, augimui palanki vidutinės trukmės fiskalinė strategija, atspindinti naujosios vyriausybės prioritetus, padės sustiprinti lūkesčius, sumažinti netikrumą ir padėti spręsti ilgalaikius uždavinius. Finansų sektoriuje, nesant sisteminės rizikos finansiniam stabilumui, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas užtikrinti, kad gerai likvidži ir kapitalizuota bankų sistema būtų pasirengusi suteikti naujus kreditus ir remti atsigavimą.

Naujosios vyriausybės prioritetai teisingai sutelkti į ekonominių skirtumų mažinimą, produktyvumo didinimą ir sveikatos bei švietimo sistemų gerinimą.

Tai apima galimybes ir iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva, ir peržengia dabartinę krizę, ir juos reikės spręsti vykdant ambicingas reformas, siekiant padidinti produktyvumą ir remti atlyginimų didinimą. Naujosios vyriausybės laukia sunkus kompromisas tarp žemos ir konkurencingos mokesčių sistemos, pritraukiančios investicijas, išlaikymo ir vis didėjančių geresnių viešųjų paslaugų poreikių tenkinimo. Neproporcingai didelis krizės poveikis žemos kvalifikacijos darbuotojams ir neturtingiems regionams gali dar labiau sustiprinti nelygybę. Taigi, sprendžiant socialinius skirtumus ir skurdą, be kita ko, taikant mokesčių lengvatų sistemą, įgyvendinant švietimo ir sveikatos priežiūros reformų programas ir investuojant į Lietuvos darbuotojų įgūdžius bei į švarią ir skaitmeninę infrastruktūrą, galima padėti palaikyti Lietuvos ekonomikos produktyvumą ir konkurencingumą.

READ  Savaitė Lietuvoje: Lietuvos stačiatikių bažnyčia išsako savo poziciją dėl karo, uždraudžiami Rusijos agresoriaus simboliai, prie Baltarusijos sienos išvaromi imigrantai - Baltijos naujienų tinklas

Tarptautinio valiutos fondo Ryšių departamentas
Ryšiai su žiniasklaida

Spaudos atašė: Mira Lewis

Telefonas: + 1202623-7100El. Paštas: [email protected]

Įterpti „Tweet“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *