Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba apie euro ateitį

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiryžusi vyriausybėms subalansuoti savo buhalteriją. Ji laikosi principo, kad euras, prie kurio jos šalis įsipareigojo prisijungti, negalės išgyventi be vyriausybių bendradarbiavimo euro zonoje.

Grybauskaitė atvirai kalba apie 2007 metais pirmą kartą įvestą Lietuvos infliacijos tikslą – 0,10 proc. – nepasiekus stojimo į euro zoną. Ji pripažįsta, kad netrukus po to, kai nepavyko prisijungti prie valiutos, atsirado infliacinis spaudimas. Jis netikėtai pakilo, atitraukdamas šalį nuo tikslo suvaldyti infliaciją.

„Tiesą sakant, mes negalėjome skųstis“, – atvirai prisipažįsta ji. Kartu ji didžiuojasi Lietuvos pasiekimais subalansuojant mokėjimų stabilumą su fiskaliniu balansu.

2009 m. ir 2010 m. sutaupę 12 % BVP suteikė mums galimybę išgyventi patys, nesikreipiant pagalbos į TVF ar Europos Sąjungą. Pakėlėme mokesčius, sumažinome išlaidas ir šiek tiek kentėjome. Dvejiems metams buvo mažinami atlyginimai ir mažinamos socialinės išmokos. Visa tai buvo būtina. Tai padėjo mums sumažinti burbulus, ypač statybų sektoriuje. Ji neužsiminė apie tai, kad taip pat nusprendė neimti daugiau nei pusės prezidento atlyginimo.

Įspūdinga istorija

Politikos pasaulyje yra nedaug moterų valstybių vadovų. Jei vien dėl to M. Grybauskaitė nepažymi, tai ekonomikos mokslų daktaro laipsnis, kurį ji įgijo Sovietų Sąjungoje, makroekonomikos magistrantūros studijos Džordžtauno universitete Vašingtone ir finansų ministrės pareigos Europoje, kaip Europos Sąjungos nare. Europos Komisija Briuselyje tai daro. Visa tai buvo pasiekta prieš ją išrenkant Lietuvos prezidente 2009 m., kur ji surinko rekordinius du trečdalius balsų (tiesa, mažam aktyvumui). Artimiausia M. Grybauskaitės varžovė surinko vos 12% balsų.

Ramus jos kabinetas Prezidentūroje medžiais apsodintoje aikštėje Vilniaus senajame kvartale, Lietuvos sostinės Vilniaus senamiestyje, su kolonadiniu fasadu išduoda, kad XIX a., kai ji valdė Lietuvą, čia buvo vienas po kito einančių Rusijos generalgubernatorių rezidencija. Iš Sankt Peterburgo. Napoleonas čia taip pat leido laiką 1812 m., kai per nelemtą bandymą užimti Maskvą trumpam išvarė iš šalies caro vyrus. Tačiau nepriekaištingai sušukusiais plaukais M. Grybauskaitė turi mažai laiko istorijai ar jos iškilimo į iškilimą istorijai. Grįžusi iš Jungtinių Tautų susitikimų Niujorke ir balsavimo dėl Graikijos gelbėjimo plano išvakarėse Vokietijos parlamente (Bundestage) ji norėjo pristatyti sunkią finansinę padėtį.

Akivaizdu, kad Europa turi būti ryžtingesnė ir radikalesnė. Bendra valiuta negalės išgyventi be labiau koordinuotos finansų politikos

Dalia Grybauskaitė

„Jei norime turėti bendrą valiutą, turėsime stipresnę ir labiau koordinuotą fiskalinę politiką. Be to euro zona negalės išgyventi. Nuo krizės pradžios Europos reakcija taip pat buvo per menka Akivaizdu, kad Europa turi būti ryžtingesnė ir radikalesnė, o bendra valiuta negalės išgyventi be labiau koordinuotos finansų politikos.

READ  „Klaipėdos nafta“, „Larvik Shipping“ ir „Mitsui OSK Lines“ atliks suskystinto anglies dioksido ir vandenilio projekto Klaipėdoje, Lietuvoje, galimybių studiją.

„Tam Lietuva yra įsipareigojusi, tai yra bendras ir koordinuotas valdymas su mūsų partneriais ir kaimynais. Tai yra mūsų įsitikinimas. Galiu vadinti save realistu optimistu. Tai reiškia, kad esu labai kritiškas, bet galutiniame renginyje priimu optimizmą. “

Dažna klaida

Kalbant apie Graikijos krizę, D. Grybauskaitė sako, kad tai puikus bendros valiutos, kuriai nepalaiko bendra politika, pavyzdys. „Disciplina buvo išbraukta iš darbotvarkės dešimtmečius. Taip pat buvo atliktas triukas su statistika. Kitos valstybės narės tai pernelyg lengvai nepastebėjo. Be bendros politikos Graikijos krizė nebus paskutinė”, – perspėja ji.

Lietuvos vadovė, regis, nelinkusi aptarinėti dar vieno savo talento – karatė išmanymo. „Man buvo beveik 30 metų, dirbau Jungtinėse Valstijose ir pradėjau treniruotis karatė ir kituose kovos menuose“, – sako ji. Per trejus su puse metų atlikau pirmąjį daną. Jie ugdo discipliną ir gyvenimo vertybes. Tai man padeda kasdieniame darbe. Kovos menai yra ne tik fizinis pasirengimas karui. Tai apie mūšių vengimą, karo vengimą, bet tikslų siekimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *