Lietuvos premjerė Ingrida Šimonaitė pareiškė, kad Izraelis turėtų prisijungti prie demokratinių valstybių, kurios padidino savo paramą Ukrainai, ratą. Jeruzalės paštas Pirmadienį ji sėdėjo Jeruzalėje, bet atsargiai žiūrėjo į Rusiją.

„Prašysiu visos paramos, kurią gali suteikti Izraelis“, – sakė jis prieš susitikdamas su ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, kuris užsiminė, kad Izraelis turėtų tiekti ginklus Ukrainai – raudoną liniją, kurią jis iki šiol atsisakė peržengti.

„Lietuva ginklus Ukrainai pradėjo tiekti dar prieš įsiveržimą. Kai kurios kitos šalys tai padarė po invazijos. Kasdien, sakau, šalys vis dar galvoja apie tai. [and] Vis dar nepasiruošęs tai padaryti, tai kainuoja daug žmonių gyvybių.

Po pokalbio su Netanyahu vėliau tą pačią dieną jo atstovas sakė, kad Simonitas „iškėlė Izraelio paramos Ukrainai klausimą, pabrėždamas taisyklėmis pagrįstos pasaulio tvarkos išsaugojimo svarbą“.

„Šią kovą Ukrainoje matome kaip liniją, skirtą apginti demokratiją nuo autokratijų.

„Jei Rusijai kažkaip bus leista tai laimėti, matome, kad Europoje taikos nebus. Tai bus paskata kitiems autokratams išbandyti savo galimybes kituose regionuose”, – sakė Simonitė.

Grasinimai iš buvusios Sovietų Sąjungos palieka ilgalaikį pėdsaką

Šis klausimas būdingas tik buvusios Sovietų Sąjungos valdžioje buvusiai Lietuvai ir tuo metu užaugusiai Simonitui.

Todėl Lietuva kelia sustiprintos paramos Kijevui klausimą „su kiekvienu demokratiniu partneriu, kurį turime visame pasaulyje“.

Prieš penkerius ar 10 metų daugelis tikėjo, kad Rusija niekada neįsipuls į Ukrainą, aiškino jis. Tikėtina, kad Rusija įsiveržs į kitas šalis, sakė jis ir paaiškino, kad jo regiono šalys didina savo gynybos biudžetus, o Šiaurės Atlanto sutarties organizacija išplėtė savo narystę.

Savo naujoje karinėje doktrinoje Rusija teigė, kad „rengiasi ilgalaikiam konfliktui su Vakarais“, tačiau šį kartą jis pareiškė, kad jo šalis priklauso Vakarų aljansui, o ne Rusijos stovyklos dalis.

Susirūpinimas dėl būsimų Maskvos žingsnių išryškina pavojų, kurį Lietuvai gali kelti branduolinis Iranas, ypač dėl to, kad dėl Rusijos veto Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ji lieka neutrali šiuo klausimu ir neleidžia vėl įvesti įšaldytų sankcijų Iranui.

„Turime liūdną situaciją, kai agresoriui neleidžiama sėdėti Saugumo Taryboje ir spręsti, kas vyksta Ukrainoje“, – sakė D. Simonitė.

Irano ir Rusijos santykiai

Maskva ir Teheranas sugriežtino savo karinį aljansą, Iranui parduodant atakos bepiločius orlaivius Rusijai, skirtus naudoti prieš Ukrainą.

Šioje partnerystėje Rusija gauna Irano bepiločius orlaivius ir mainais „gauna priedangą už tai, ką Iranas daro su savo branduoline programa. Tai labai nerimą kelianti padėtis, ir aš manau, kad turime į tai žiūrėti rimtai“, – sakė jis.

Lietuva ES griežtai pasisakė už sankcijas su Irano bepiločių orlaivių gamyba susijusioms įmonėms ir už Irano Islamo revoliucijos gvardijos pripažinimą teroristine grupe.

„Tai mūsų darbas – didinti sąmoningumą, pastūmėti, įtikinti“, – sakė jis.

Praėjusią naktį sakydamas kalbą Amerikos žydų komitetui, jis gyrė Izraelį už jo vaidmenį trukdant Irano branduolinei programai.

„Visi žinome, kad Izraelio gynybos sistemos yra geriausias priešnuodis Irano ginkluotei“, – sakė jis.

Netanyahu per susitikimą Simonitui pasakė, kad branduolinis Iranas pakenks regiono stabilumui ir kels grėsmę visam pasauliui, pranešė jo biuras.

Jis taip pat pabrėžė tvirtus abiejų šalių ryšius.

Duodamas interviu paštu, Simonytė teigė, kad nėra tarp tarptautinių lyderių, kurie skambino pavojaus varpais dėl Izraelio teismų reformos plano.

„Tai Izraelio vidinis klausimas, kurį Izraelio politikai turi rasti sprendimą. Kol kas turiu tik viltį [the] „Izraelio žmonių ir politikų įsipareigojimas demokratijai ir teisinei valstybei“, – paaiškino jis.

„Žinau, kad tai prieštaringa. Žinau, kad žmonės turi savo nuomonę apie tai. Jie ateina ir demonstruoja tokią nuomonę viešose Izraelio vietose, ir tai įrodo, kad šalis yra demokratija”, – sakė Simonitas ir pridūrė, kad, jo manymu, kompromisinis planas yra geriausias kelias pirmyn.

Simonitas kalbėjo apie kovos su antisemitizmu, kurį jis pavadino „neapykantos ideologija“, svarbą, ypač atsižvelgiant į Holokaustą – tragediją, apie kurią jis niekada nesužinojo savo sovietų vadovaujamoje mokykloje.

„Prireikė laiko suprasti pagrindinę ideologiją ir tragedijos mastą… suprasti mastą.

Sunku įsivaizduoti, kaip kai kuriais atvejais buvo sunaikinta 40 % ar 80 % ar 90 % ištisų miestų ir miestų. „Mano šalis būtų visiškai kitokia, jei to nebūtų įvykę“, – sakė jis.

Lietuva buvo kritikuojama dėl to, kad nepakankamai demaskuoja nacių kolaborantus. Simonitas teigė esąs vienas iš tų, kurie įrodinėjo, kad šalis „atsižvelgia į nepatogią tiesą apie praeitį Lietuvoje, įskaitant tuos, kurie kolaboravo su naciais“. Jis taip pat pasisakė už kompensaciją už žydų turto praradimą.

Simonitas, kuris pirmą kartą lankėsi Izraelyje nuo tada, kai pradėjo eiti pareigas 2020 m., kalbėjo apie abiejų šalių panašumus, nes jos abi turėjo „kovoti už savo vietą pasaulyje… Mes labai panašiai suprantame. šalies saugumas yra pirmoje vietoje, nes jei neturi saugumo, neturi demokratijos Mes mažos šalys, todėl didžiausias mūsų turtas yra mūsų žmonės.