Lietuvos parlamentas yra paskutinis aprašantis Kinijos požiūrį į uigurus kaip genocidą

Perimetrinė tvora yra pastatyta aplink tai, kas oficialiai žinoma kaip Dabanchengo profesinių įgūdžių mokymo centras Sindziango uigūrų autonominiame regione, Kinijoje, 2018 m. Rugsėjo 4 d. REUTERS / Thomas Peter

Lietuvos parlamentas ketvirtadienį tapo paskutiniuoju, kuris apibūdino Kinijos elgesį su uigūrų mažuma kaip „genocidą“, balsuodamas reikalaudamas Jungtinių Tautų tyrimo dėl sulaikymo stovyklų ir Europos Komisijai peržiūrėti santykius su Pekinu.

JAV Bideno administracija vartojo genocido terminą apibūdindama Kinijos veiksmus uigūrų atžvilgiu, kaip ir tokios šalys kaip Didžioji Britanija ir Kanada. Pekinas neigia piktnaudžiavęs mažumomis, o šalys pasmerkė šio termino vartojimą.

Neprivalomoje rezoliucijoje, kuriai pritarė trys penktadaliai Lietuvos parlamento narių, Kinija taip pat paraginta panaikinti Honkongo nacionalinio saugumo įstatymą, leisti stebėtojams patekti į Tibetą ir pradėti derybas su jo dvasiniu lyderiu Dalai Lama.

Balsavime nedalyvavo nei ministrė pirmininkė Ingrida Simonet, nei užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis, nors jie abu buvo parlamente.

„Mes palaikome demokratiją, nes niekada nepamiršime griežtos pamokos gyventi 50 metų komunistinio režimo okupacijos sąlygomis“, – sakė įstatymų leidėjas Dovilas Sakalinas, kuris buvo įtrauktas į Kinijos juodąjį sąrašą ir kuris priėmė rezoliuciją. Skaityti daugiau

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas penktadienį per naujienų apžvalgą sakė, kad Pekinas tvirtai priešinosi šiam žingsniui ir paragino Lietuvą ištaisyti klaidas, kad būtų išvengta žalos santykiams.

Lietuva, patyrusi represijas sovietų valdžioje nuo 1940 iki 1991 metų, dabar yra Europos Sąjungos ir NATO narė ir dažnai vaidino svarbų vaidmenį siekiant griežtesnių Vakarų diplomatinių linijų Rusijos ir tokių komunistinių valstybių kaip Kinija atžvilgiu.

Teisių grupės, tyrėjai, buvę gyventojai ir kai kurie Vakarų įstatymų leidėjai teigia, kad Kinijos Sindziango provincijos valdžia nuo 2016 m. Stovyklose savavališkai sulaikė beveik milijoną uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų.

READ  Tiesioginiai atnaujinimai | Rusijos raketos apšaudė Odesą Verslas

Iš pradžių Pekinas neigė stovyklų egzistavimą, tačiau nuo to laiko jie yra mokymo centrai, skirti kovoti su religiniu ekstremizmu.

(Praneša Andrios Setas Vilniuje) Redagavo Peteris Grafas

Mūsų kriterijai: „Thomson Reuters“ pasitikėjimo principai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *