Lietuvos mokesčių sistemos iššūkių supratimas

Yra du pagrindiniai geros mokesčių politikos principai: neutralumas ir horizontalus teisingumas. Neutralumas reiškia, kad agentų sprendimams neturėtų daryti įtakos mokesčių sumetimai, nes jie gali iškreipti optimalius pasirinkimus. Horizontalus teisingumas reiškia, kad mokesčių mokėtojai, turintys panašias savybes ir vienodas pajamas, turėtų mokėti vienodą mokesčių sumą. Žinoma, mokesčių politika kartais gali nukrypti nuo šių principų dėl rimtų priežasčių – sveikatos mokesčiai yra vienas iš politikos priemonių, skatinančių keisti žalingą vartojimo elgesį, pavyzdžių.

Mokesčių sistemos, kurios nepaiso šių principų, sukelia didelį neveiksmingumą ir nesugeba išspręsti teisingumo problemų. Paimkime, pavyzdžiui, suplanuotų mokesčių sistemas, kuriose skirtingų rūšių pajamoms taikomi skirtingi mokesčių grafikai ar tarifai. Pirma, šios sistemos skatina asmenis užsiimti tam tikra veikla, kuri generuoja lengvatines pajamas, net jei ši veikla nėra pati produktyviausia, arba klaidingai įvardinti savo pajamų šaltinius. Antra, planinės sistemos dažnai kenkia progresyvizmo tikslui, ty didesnių pajamų apmokestinimui didesniais tarifais. Todėl sunku taikyti bendrą progresinį tarifą, kai pajamos apmokestinamos individualiai, o ne sumuojamos. Galiausiai, šios sistemos gali sukurti labai skirtingus mokesčių tarifus asmenims, turintiems panašų pajamų lygį. Pavyzdžiui, jei vienas asmuo savo pajamas gauna tik iš darbo užmokesčio, o kitas asmuo turi individualios veiklos ir dividendų pajamų derinį, jo mokestinė prievolė gali labai skirtis dėl mokesčių tarifų skirtumų pagal pajamų rūšis. Šie samprotavimai galioja ne tik asmenims, bet ir įmonėms. Jei skirtingo dydžio įmonės mokės labai skirtingus pajamų mokesčio tarifus, jos susidurs su stipriomis paskatomis vengti augimo, viršijančio tam tikrą lygį.

Visos šios problemos aktualios Lietuvos, modernios EBPO šalies, apsiribojusios pereinamojo laikotarpio ekonomikos stiliaus pajamų mokesčio sistema, mokesčių sistemoje. Man patiko Lietuva Pastebimas ekonomikos augimas per pastaruosius dešimtmečius ir turi Drąsiai planuoja investuoti į ekologiškas ir skaitmenines inovacijas Judėti į priekį. Tačiau šalis turi Didesnė pajamų nelygybė ir mažesni atlyginimai Palyginti su kitomis ES ekonomikomis Ji surenka mažesnius mokesčius kaip BVP dalį, palyginti su kitomis Baltijos ir EBPO ekonomikomis. Šie iššūkiai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į labai struktūrizuotą mokesčių sistemą, kuri gali sukelti vertikalių ir horizontalių neveiksmingumo ir nelygybių tiek įmonėms, tiek asmenims. Iš įmonių pusės, įmonės, kurių pajamos viršija tam tikrą ribą, susiduria su daug didesniais mokesčių tarifais, o tai stabdo įmonių augimą ir skatina mokesčių slėpimą. Asmens pusėje apmokestinamos pajamos yra suskirstytos į daugiau nei 70 kategorijų, iš kurių daugelis susiduria su savo mokesčių grafiku. Tai sukuria labai stiprias paskatas pajamų perkėlimui, ekonominio pasirinkimo neefektyvumui ir nelygybei tarp mokesčių mokėtojų, turinčių panašų pajamų lygį.

READ  Metų pabaigoje Lietuvos įmonės gali pradėti masinę kovinių dronų gamybą - MadeinVilnius.lt

Neseniai įgyvendintame projekte ES lėšomis bendradarbiaujant su Europos Komisijos Reformų generaliniu direktoratu bendradarbiavome su Lietuvos institucijomis diagnozuodami esamą pajamų mokesčio sistemą, naudodami administracinius mikroduomenis, imitavome galimų reformų poveikį pajamoms. Kalbant apie pelno mokesčius, įvertinome įmonių reakciją į pelno mokestį, kuris skiriasi priklausomai nuo įmonės dydžio ir jo poveikio įmonės augimui. Kalbant apie gyventojų pajamų mokesčius, mes dokumentavome, kaip įvairūs mokesčių tarifai pagal pajamų rūšis kenkia progresyvumui ir horizontaliam teisingumui, ir apsvarstėme reformų scenarijus, pagal kuriuos apmokestinamos bendrosios pajamos. Žemiau apibendriname pagrindinius projekto rezultatus.

Mokesčių tarifai, kurie skiriasi priklausomai nuo įmonės dydžio, iškreipia įmonės elgesį

Kai mokesčiai smarkiai ir savavališkai didėja, įmonės reaguoja pranešdamos apie pajamas, kurios yra tiesiai žemiau šios ribos. Įmonėms Lietuvoje taikomi du pajamų mokesčio tarifai: standartinis 15 procentų ir lengvatinis 5 procentų tarifas įmonėms, kuriose dirba mažiau nei dešimt darbuotojų ir kurios deklaruoja mažesnę nei 300 000 eurų (apie 324 000 JAV dolerių) apyvartą. Šis staigus vidutinių mokesčių tarifų padidėjimas, kai įmonės praneša apie nedidelį savo apyvartos padidėjimą, sukuria stiprias paskatas mažinti praneštą apyvartą. Pavyzdžiui, įmonei, kurios apyvarta yra 299 900 eurų, o pelnas (apmokestinamosios pajamos) – 15 000 eurų, taikomas 5 procentų mokesčio tarifas ir ji sumokės 750 eurų mokesčių (1 pav.). Jei ta pati įmonė praneštų apie 300 001 euro apyvartą ir išlaikytų pastovų pelną, jai būtų taikomas 15% mokesčio tarifas ir sumokėtų 2250 eurų mokesčių. Mūsų Darbalapis, dokumentuojame, kad daugelis įmonių atsako konkrečiai deklaruodamos, kad jų apyvarta mažesnė nei 300 000 eurų. Mūsų skaičiavimais, įmonių skaičius šiame regione kiekvienais metais yra penkis kartus didesnis nei tikėtasi (iki 250 įmonių). Dėl tokio elgesio 2015–2020 m. buvo prarasta 6 milijonai eurų mokesčių pajamų.

READ  Taivanas pasiruošęs padėti Ukrainai jos skaitmeninėje rekonstrukcijoje

1 pav. Empirinis apyvartos intensyvumas (2015–2020 m.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *