Lietuvos įstatymų leidėjų delegacija ketina prašyti savo kolegų JAV Kongrese nuolatinio JAV karių buvimo Baltijos šalyje bazėje, nes Rusijos kariuomenės stiprinimas prie Ukrainos ir Baltarusijoje barškina sąjungininkus palei NATO rytinį flangą.

JAV nuo 2019 metų rotavo nedidelį karių skaičių per Lietuvą, tačiau aukščiausi šalies pareigūnai jau seniai tikėjosi nuolatinio buvimo. Kaimyninei Baltarusijai gilinant karinį bendradarbiavimą su Maskva, prašymas vėl tapo aktualus.

„JAV kariai nuolat, tai yra absoliutus prioritetas“, – interviu sakė Lietuvos užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.. „Tai tiesiog raudona linija, labai aiški žinia rusams.

Lietuvos įstatymų leidėjų delegacija ketina prašyti savo kolegų JAV Kongrese nuolatinio JAV karių buvimo Baltijos šalyje bazėje, nes Rusijos kariuomenės stiprinimas prie Ukrainos ir Baltarusijoje barškina sąjungininkus palei NATO rytinį flangą.

JAV nuo 2019 metų rotavo nedidelį karių skaičių per Lietuvą, tačiau aukščiausi šalies pareigūnai jau seniai tikėjosi nuolatinio buvimo. Kaimyninei Baltarusijai gilinant karinį bendradarbiavimą su Maskva, prašymas vėl tapo aktualus.

„JAV kariai nuolat, tai yra absoliutus prioritetas“, – interviu sakė Lietuvos užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.. „Tai tiesiog raudona linija, labai aiški žinia rusams.

Antradienį JAV Gynybos departamentas paskelbė apie 3 000 JAV karių dislokavimą Rytų Europoje, 1 000 karių perkeliant iš Vokietijos į Rumuniją ir dar 2 000 iš Fort Braggo į Vokietiją ir Lenkiją.

„Šios pajėgos yra apmokytos ir aprūpintos įvairioms misijoms, siekiant atgrasyti nuo agresijos ir nuraminti bei apginti mūsų sąjungininkus“, – antradienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby, pabrėždamas, kad tai nėra nuolatinės dislokacijos. Papildomi 8500 karių Jungtinėse Valstijose tebėra padidintos parengties potencialiai dislokuoti Europoje.

Andrikienė ir dar trys įstatymų leidėjai – tarp jų – Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas – šią savaitę Vašingtone susitiks su Kongresu ir turi pageidavimų sąrašą. Tarp prašymų yra apnuolatinis JAV karių dislokavimas Lietuvoje, taip pat padidintas finansavimas Baltijos saugumo iniciatyvai, kuri šiuo metu teikia karinę pagalbą Lietuvai, Latvijai ir Estijai po 150 mln. USD per metus.

Rusija prie sienos su Ukraina subūrė daugiau nei 100 000 karių, o Baltieji rūmai perspėjo, kad bet kurią dieną gali įvykti atnaujintas puolimas prieš Ukrainą. NATO narės stengėsi nuraminti nervingus sąjungininkus rytiniame aljanso flange. Praėjusią savaitę į Estiją iš bazės Jungtinėje Karalystėje buvo išsiųsti šeši naikintuvai F-15, o Danija ketina dislokuoti keturis F-16 į Lietuvą, kad jie dalyvautų NATO oro patruliavimo veikloje. Šeštadienį Jungtinė Karalystė paskelbė svarstanti padvigubinti savo karių dislokavimą Estijoje kartu su reaktyviniais lėktuvais, karo laivais ir kariniais specialistais.

Pirmadienį JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pasakė, kad Rusija sukaupė 5000 karių taip pat trumpojo nuotolio raketų, specialiųjų pajėgų ir priešlėktuvinių raketų baterijų Baltarusijoje. Maskva šį mėnesį Baltarusijoje rengia bendras karines pratybas, tačiau dislokavimo mastai ir laikas kėlė susirūpinimą, kad šalis gali būti panaudota atakai prieš Ukrainą iš šiaurės. Tikimasi, kad Maskva iki vasario pradžios šalyje surinks apie 30 000 karių, sakė Thomas-Greenfieldas.

„Kyla klausimas: ar tie kariai liks Baltarusijoje, kai baigsis pratybos? Andrikienė sakė.

Nors karinis neutralumas įrašytas į Baltarusijos konstituciją, šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka tampa vis labiau priklausomas nuo Rusijos, siekdamas sustiprinti savo poziciją po masinių gatvių protestų 2020 m., kai Baltarusijos prezidento rinkimai buvo plačiai vertinami kaip falsifikuoti. Baltarusijoje vėliau šį mėnesį planuojama surengti referendumą dėl konstitucijos, kuris, jei jis bus priimtas, atvers kelią Lukašenkai likti valdžioje iki 2035 m., taip pat panaikins kalbos apie šalies neutralumą ir įsipareigojimą likti be branduolinių ginklų.

“Šie konstitucinių pakeitimų projektai gali reikšti, kad Baltarusija planuoja leisti savo teritorijoje dislokuoti ir Rusijos konvencines, ir branduolines pajėgas “, – praėjusį mėnesį sakė anonimiškumo pageidavęs aukštas JAV Valstybės departamento pareigūnas.

Vis labiau nepastovus Lukašenkos elgesys jau apsuko kaimynines valstybes, tarp jų ir Lietuvą. Praėjusiais metais Baltarusijos pareigūnai buvo apkaltinti tūkstančių prieglobsčio prašytojų ir migrantų iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos išnaudojimu, skatinimu vykti į šalį, o kai kuriais atvejais fiziškai verčiant per sieną į Lenkiją ir Lietuvą. Po žiauraus susidorojimo su nesutarimais į kaimyninę Lietuvą pabėgo tūkstančiai baltarusių, tarp kurių buvo ir šalies opozicijos lyderė Sviatlana Tsikhanouskaya. Dabar šalis ruošiasi galimam pabėgėlių antplūdžiui iš Ukrainos, Andrikienė sakė.

Sausio mėnesį Valstybės departamentas uždegė žalią šviesą Estijai, Latvijai ir Lietuvai siųsti į Ukrainą JAV pagamintas prieštankines ir priešlėktuvines raketas. Pirmadienį Lietuvos vyriausybė įsteigė an tiriamoji misija Ukrainoje įvertinti šalies poreikius atsinaujinusių Maskvos grėsmių akivaizdoje.

Lietuvą, kurioje gyvena kiek mažiau nei 3 milijonai žmonių, 1940 m. okupavo Sovietų Sąjunga ir ji liko Maskvos kontroliuojama iki 1990 m., kai užsitikrino nepriklausomybę. gulagus Sibire, paliko ryškų pėdsaką šalies gyventojams. „Kainą žinome“, – sakė Andrikienė. „Asmens laisvė ir demokratija nėra pigūs šūkiai“.

Siekdama stiprinti gynybą prieš Rusiją, Lietuva kartu yra įkalinta priešpriešoje su Kinija. gegužę Vilnius pasitraukė iš 17+1 bloko – ekonominės ir diplomatinės Vidurio ir Rytų Europos tautų susivienijimo su Kinija, apibūdindamas tai kaip bandymą suskaldyti Europą. Pekinas paskolomis ir investicijomis į infrastruktūrą bandė pasinaudoti Rytų Europos ir Balkanų nusivylimu Briuseliu. mišrūs rezultatai.

Andrikienė sakė, kad grupė neturi formalaus narystės proceso, o šalys gali pasitraukti tiesiog nurodydamos, kad neplanuoja dalyvauti kitame viršūnių susitikime.

„Mano požiūriu, 16 + 1 formatas yra miręs“, – Andrikienė pažymėjo, kad „dvi ar trys“ šalys jai nurodė, kad nedalyvaus. Ji atsisakė pasakyti, kuri.

2021 m. lapkritį Taivanas atidarė atstovybę Vilniuje, sulaukęs Kinijos vyriausybės, kuri šią salą laiko savo teritorijos dalimi, pyktį. Praėjusią savaitę Europos Sąjunga iškėlė bylą Pasaulio prekybos organizacijai, kaltindama Pekiną kerštu Baltijos valstybei įvedus prekybos apribojimus lietuviškoms prekėms. Andrikienė sakė, kad Lietuva labai vertina JAV, Australijos ir ES paramą, išreikštą ginčo metu.

„Sulaukėme tikrai daug solidarumo iš visų ES valstybių narių, taip pat labai palaikė ES institucijos“, – sakė ji.