VILNIUS, Lietuva (AP) — Sekmadienį Lietuvoje vyksta prezidento rinkimai. Rusijos pergalė mūšio lauke Ukrainoje yra kuras Didelė baimė visoje Europoje Apie Maskvos ketinimus, bet konkrečiai Strategiškai svarbus Baltijos regionas.

Garsus atsakingas Gethanas Nausada, palanku laimėti dar vieną penkerių metų kadenciją. Tačiau iš viso dalyvaujant aštuoniems kandidatams, nei jis, nei joks kitas kandidatas negalėjo užsitikrinti 50 proc., reikalingų sekmadienį laimėti. Jei taip, antrasis rinkimų etapas vyks po dviejų savaičių, gegužės 26 d.

Pagrindinės prezidento funkcijos Lietuvos politinėje sistemoje – prižiūrėti užsienio ir saugumo politiką bei eiti vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigas. Tie įsipareigojimai ir strateginė šalies padėtis NATO Rytų frontas Tarp puikaus Geopolitinė priešprieša tarp Rusijos ir Vakarų Nepaisant palyginti mažo Lietuvos dydžio, pakelkite kartelę.

Didelis susirūpinimas Lietuvoje, taip pat kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje Rusijos impulsas Ukrainoje didėja. Visos trys Baltijos valstybės paskelbė nepriklausomybę po Sovietų Sąjungos žlugimo ir ryžtingai pasirinko vakarietišką kursą, įstodamos ir į Europos Sąjungą, ir į NATO.

Nuosaiki konservatorė, kuriai sekmadienį po rinkimų dienos sukako 60 metų, Nouceda buvo tvirtas Ukrainos rėmėjas, o nuotaikos dalijasi daugelyje politinių grupių. Per jo valdymo laikotarpį Lietuva taip pat priglaudė daug pabėgėlių Totalitarinės represijos kaimyninėje Baltarusijoje ir padidėjo Represijos Rusijoje.

Buvęs bankininkas Nowseda, į politiką atėjęs su sėkmingu kandidatavimu į prezidento postą 2019 metais, vertinamas kaip „saugus pasirinkimas beveik visų ideologinių pažiūrų rinkėjams“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas Tomas Zenilinas.

Pagrindiniai jo priešininkai buvo populistas advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Ne visi rinkėjai Nausėdą mato kaip saugų variantą.

Vilnietė mokytoja Asta Valencian sakė balsuosianti už Šimonidę, nes premjerė turi ilgesnę patirtį politikoje nei naujokas Nouseda.

„Geriau duosiu jai šansą, nei dar penkerius metus eisiu šio atsitiktinio vaikino pareigas. Aš tiesiog pasitikiu profesionalais”, – sakė A. Valančienė.

Buvęs finansų ministras Shimonide’as tapo ministru pirmininku 2020 m. po nesėkmingo 2019 m. prezidento kandidatavimo, kurį Nausoda laimėjo 66 % balsų.

„Vėgėlė“ išpopuliarėjo tarp kai kurių lietuvių, griežtai kritikuodama dabartinės valdžios karantino ir skiepijimo politiką Covid-19 pandemijos metu.

Antroji Vėgėlės pergalė gali pastūmėti ją į pagrindinį vaidmenį nacionalinėje politikoje prieš Seimo rinkimus – ir būtų stiprus smūgis premjerui, sakė Vilniaus Mikolo Romerio universiteto politikos analitikė Rima Urbanidė.

„Dėl pirmosios vietos viskas beveik aišku, bet kas dar ateis į antrąjį turą, sunku pasakyti. Nausėda greičiausiai bus perrinkta. Tačiau šį kartą reikšmingesnė tampa antroji vieta”, – sakė jis. Urbonaitė.

Nors Nausėda ir Šimonytė yra tvirti didesnių karinių išlaidų šalininkai ir dideli Kijevo rėmėjai, daug daugiau kandidatų ragina Rusiją įsiveržti į Lietuvą ir reikalauti pagalbos Ukrainai.

Vėgėlės nuomonės pagalbos Ukrainai klausimu kartais būna dviprasmiškos, jis pasišaipo iš tų, kurie pasisako už gynybos išlaidų didinimą iki 4% BVP viršijant NATO tikslą.

Balsavimas taip pat vyksta sekmadienį. Jame klausiama, ar nereikėtų keisti Konstitucijos, kad šimtams tūkstančių užsienyje gyvenančių lietuvių būtų suteikta dviguba pilietybė.

Kitą tautą priėmę Lietuvos piliečiai dabar turi atsisakyti Lietuvos pilietybės, sukurdami pažeidžiamumą tautai, kurios gyventojų skaičius nuo 3,5 milijono 1990 metais sumažėjo iki 2,8 milijono šiandien.

Jei būtų priimtas, parlamentas galėtų taisyti 1992 metų Konstituciją taip, kad Lietuvos pilietybę gimę įgiję asmenys galėtų ją išsaugoti, jei įgys kitos „draugiškos Lietuvai“ šalies pilietybę.

2019 m. bandymas pakeisti panašią konstituciją žlugo, nes mažiau nei 50 % registruotų rinkėjų balsavo galiojančius biuletenius.