Sekmadienį lietuviai balsavo pirmajame parlamento rinkimų ture, kuriame rinkėjai rinksis 141 nacionalinius deputatus, o keturių partijų valdančiajai koalicijai gresia griežtas opozicijos iššūkis.

Apklausos baigėsi 1700 val. Lietuvos laiku (13 val. Lietuvos laiku), Lietuvos centrinė rinkimų komisija teigė, kad pirminis rinkėjų aktyvumas buvo 47,16 proc., Tai yra trim procentiniais punktais mažiau nei 2016 m. Rinkimuose.

Rezultatų tikėtasi pirmadienio pradžioje, tačiau komisija teigė, kad skaičiavimas gali vėluoti dėl ankstyvo piliečių balsavimo ir griežtų priemonių, susijusių su Corona virusu.

Priešrinkiminės apklausos Baltijos valstybėje parodė, kad Lietuvos ūkininkų ir žaliųjų sąjunga, kuri dabar vadovauja koalicijos vyriausybei, nežymiai lenkia opozicinę konservatorių sąjungos Nacionalinę partiją – krikščionis demokratus, socialdemokratus, populistinę Darbininkų partiją ir kt. centro dešiniųjų liberalų judėjimas. .

Neseniai išaugęs naujų koronaviruso atvejų skaičius, didelis su virusais susijusio nedarbo lygis ir ekonominiai iššūkiai yra pagrindiniai klausimai, sukėlę dabartinės koalicijos vyriausybės kritiką.

Prezidentas Gitanas Noceda atvyko balsuoti su žmona Diana į rinkimų apylinkę sostinėje Vilniuje ir žurnalistams sakė, kad tikisi pagerinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą su naujuoju parlamentu.

„Tikiuosi, kad ateinantys penkeri ar keli metai bus nuostabūs Lietuvai. Mes tam turime visas galimybes”, – sakė Nuseda, pernai perėmusi valstybės vadovės pareigas šioje Europos Sąjungoje ir NATO narę.

Jis teigė, kad šaliai po rinkimų reikia „aiškios vizijos ir strategijos“.

Tikimasi, kad penkios ar šešios partijos peržengs 5 ​​proc. Ribą ir pateks į Atstovų Rūmus, tačiau nė viena greičiausiai nesulauks daugiau nei 20 proc. Palaikymo, todėl labai tikėtina, kad pasitarimai dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo vyks po rinkimai.

Neseniai smarkiai išaugusios koronaviruso infekcijos Lietuvoje ir nauji apribojimai kovojant su COVID-19 plitimu gali paveikti 2,4 milijono registruotų šalies rinkėjų aktyvumą. Anot Centrinio rinkimų komiteto, išankstiniame balsavime savo balsą jau atidavė apie 7,3 proc.

Rajonuose, kuriuose nė vienas kandidatas nesurenka daugumos, spalio 25 d. Buvo nuspręstas antrasis balsavimo etapas.

Daugelis lietuvių skundžiasi, kad vyriausybė nepakankamai padėjo verslui šalies koronaviruso užrakinimo metu, nes nedarbo lygis šoktelėjo nuo 9% vasarį iki daugiau nei 14% spalio mėnesį. Kiti sako, kad griežtos sveikatos taisyklės, nukreiptos į kovą su virusu, tūkstančiams kitų pacientų paliko nepakankamą prieigą prie sveikatos paslaugų.

44 metų mokytojas Marius Solja iš Kauno, antro pagal dydį Lietuvos miesto, sakė balsavęs už opozicinę partiją.

„Man atsibodo visi šie reglamentai, apribojimai ir apribojimai, kurie atsirado su šia vyriausybe ilgai prieš pandemijos laikotarpį“, – sakė Solja. „Ne tokia Lietuva, apie kurią svajojome, kai prieš kelis dešimtmečius atsiskyrėme nuo (sovietinės) okupacijos“.

Valdančiosios koalicijos šalininkai teigia, kad ši pajūrio Baltijos šalis nuo epidemijos nukentėjo palyginti nedaug. Iki šiol Lietuvoje pastebėta 5963 patvirtinti koronaviruso atvejai ir daugiau nei 100 mirčių.

75 metų pensininkė Maria Kazlauskin teigė, kad palaiko valdančiąją koaliciją.

Jie atliko didžiulį darbą, išgelbėdami šalį nuo šio viruso – tereikia pažvelgti į tas kitas neturtingas Europos Sąjungos šalis. „Lietuva išvengė visų tų kančių“, – atidavė balsą Vilniaus centre ji sakė.

Lietuva išlaikė tvirtą demokratinę tradiciją nuo 1990 m. Paskelbusios nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Ji taip pat vaidino svarbų vaidmenį prasidėjus protestams kaimyninėje Baltarusijoje prieš tos šalies autoritarinį lyderį.

Lietuva suteikė prieglobstį Baltarusijos opozicijos veikėjai Svjatanai Cichanoskaya, kuri pabėgo iš Baltarusijos po to, kai rugpjūčio 9 dieną šalies prezidento rinkimuose metė iššūkį prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Pareigūnų teigimu, Lukašenka laimėjo šeštą kadenciją, tačiau opozicijos nariai sako, kad rinkimus sugadino sukčiavimas.

Kartu su Baltijos kaimynėmis Estija ir Latvija Lietuva greitai įvedė sankcijas Baltarusijos lyderiams, o paskui Europos Sąjunga – 27 valstybių blokas, apimantis tris Baltijos valstybes – pasekė sankcijomis. Baltarusija nėra Europos Sąjungos narė.

___

Prie šio pranešimo prisidėjo Mindagas Kulpis.

„Copyright 2020 Associated Press“. Visos teisės saugomos. Šios medžiagos negalima leisti, transliuoti, perrašyti ar platinti be leidimo.