Lietuviai kuria DNR pagrįstų problemų sprendimus

Profesorius Reinaldas Raisotis

paveikslėlis:

Profesorius Rinaldas Raisotis, Kanzaso technikos universiteto Ultragarso tyrimų instituto direktorius

Peizažas daugiau

Autoriaus teisės: KTU

Pasak K. K. direktoriaus Rinaldo Raisočio. Baršauskas Kauno technologijos universiteto Ultragarso tyrimų institutas (KTU URI), DNR talpykla gali puikiai archyvuoti didelius duomenų kiekius.

„Pasaulinėje skaitmeninėje visuomenėje kasmet sukuriama ir naudojama vis daugiau duomenų. Tradiciniai duomenų saugojimo centrai suvartoja 1,5% pasaulio elektros energijos ir kasmet išmeta 200 mln. tonų anglies dvideginio (CO2), – sako jis.

Jis teigia, kad visame pasaulyje ieškoma patikimų, didelio tankio, tvarių ir ekonomiškai perspektyvių duomenų saugojimo sprendimų. Dėl šios priežasties išaiškėjo didžiulis duomenų saugojimo DNR molekulėse potencialas.

2060 metais bus padengtas visas Žemės paviršius

KTU profesorius sako, kad prieš 65 metus 5 MB kietasis diskas vos tilpdavo į krovininį lėktuvą – šiandien jis prilygsta vidutinio dydžio skaitmeninei nuotraukai. Tačiau, nepaisant duomenų saugojimo technologijų plėtros, dabartinės technologijos nepatenkina augančios paklausos.

į DNR mikrofabrikas nepriklausomam archyvavimui (DNAMIC) Lietuvos įmonės vadovaujamas projektas Genomica Tarptautinė tyrėjų komanda per trejus metus sukurs standųjį diską, pagrįstą duomenų saugojimu DNR molekulėse.

Projektas finansuojamas iš EIC Pathfinder programos, kuri yra Europos horizonto dalis. Tai pirmasis pagal šią programą finansuojamas projektas Lietuvoje. Programa skirta įmonėms, kurios kuria inovatyvias technologijas – produktus ar paslaugas, keičiančius vartotojų, verslo ar pramonės šakų veiklą.

Pasak „Genomica“ įkūrėjo daktaro Luko Žemaičio, per milijardus metų kuriama ir tobulinama informacijos saugojimo technologija DNR gali būti potenciali informacijos saugojimo technologija.

Antrasis „Genomica“ įkūrėjas Ignas Galminas aiškina, kad šis išradimas gali išspręsti daugybę su duomenų saugojimu susijusių problemų, tokių kaip vandens naudojimas, retieji metalai, ilgaamžiškumas ir kt.

Jis atkreipia dėmesį, kad „jei duomenų saugojimo problema nebus išspręsta, tikimasi, kad iki 2060 metų dideli duomenų centrai apims visą Žemės paviršių“.

DNR yra labai stabili ir patikima

Genomikos instituto, KTU ir dar keturių šalių mokslininkai kartu kuria pirmąjį modulinį variklį, leidžiantį vartotojui, neturinčiam specifinių genetinių technologijų žinių, įrašyti ir skaityti skaitmeninę informaciją naudojant DNR.

Profesorius Raisotis iš KTU teigia, kad informacijos saugojimas sintetinėse DNR struktūrose leidžia efektyviau išnaudoti erdvę, nedidelį pėdsaką ir galimybę saugoti informaciją tūkstančius metų su itin mažomis energijos sąnaudomis.

„Viena iš patrauklių DNR talpyklos savybių yra galimybė saugoti didelius informacijos kiekius labai mažoje erdvėje“, – tvirtina Raisotis. terminas informacijos saugojimas“.

Manoma, kad duomenų saugojimas DNR atmintinėse yra ypač svarbus sveikatos priežiūros sektoriuje, kur skaitmeniniai pacientų duomenys saugomi visą gyvenimą. Skaitmeninės informacijos saugojimas ir apdorojimas taip pat yra labai svarbus kuriant naujas diagnostikos ir gydymo priemones.

KTU profesorius atkreipia dėmesį, kad šis projektas yra labai svarbus biotechnologijų ateičiai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pasak jo, dirbdami kartu, mokslas ir verslas gali kurti naujoves pasauliniu mastu.

„Tai išskirtinis Lietuvoje koordinuojamas projektas, prisidedantis prie globalios problemos sprendimo. Tai ne tik technologiškai, bet ir moksliškai įdomu, nes Lietuvoje pradeda vystytis nauja mokslo sritis – DNR duomenų saugojimas“, – teigia. Zimaitis, vienas iš Genomica įkūrėjų.

Technologijos keičia rinką

Mindaugas Buluta, KTU Nacionalinio inovacijų ir verslumo centro vadovas, DNR saugojimo technologiją apibūdina kaip keitimą rinkoje. Jis sako, kad sėkmingai nesujungus mokslo su verslo potencialu, galimybės bus kur kas mažesnės.

Bulotta pabrėžia, kad norint tapti pirmaujančia šalimi pasaulyje ir taip pasiekti reikšmingos ekonominės naudos, svarbu išlikti priešakyje. Kadangi tarptautinių projektų rezultatai turi pasaulinį poveikį, tai gerina Lietuvos, kaip pažangių technologijų kūrėjos, įvaizdį pasauliniu mastu.

„Natūralu, kad tai sulaukia ir didesnių investuotojų susidomėjimo“, – aiškina jis: „Ilgainiui pritraukiame daugiau užsienio investuotojų, o tai ne tik sukuria naujas gerai apmokamas darbo vietas, bet ir atneša į šalį žinių bei technologijų.

Rengiant projekto paraišką Genomika ir KTU UMI komanda dirbo su tarptautiniais partneriais – Kilobaser, Miuncheno technikos universitetu, Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universitetu, Ženevos universitetu ir Londono imperatoriškuoju koledžu.


Atsisakymas: Netoleruokite AAAS ir EurekAlert! Atsakomybė už EurekAlert paskelbtų naujienų pranešimų tikslumą! Prisidedant institucijas arba už bet kokios informacijos naudojimą per EurekAlert sistemą!

READ  „INVL Baltic Real Estate“ teikia projektinius pasiūlymus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *