Lietuviai grįžo prie balsadėžių antrajam Baltijos šalių prezidento rinkimų turui, dabartiniam šalies vadovui Kitanui Naučedai siekiant nušalinti ministrę pirmininkę Ingridą Šimonitę ir užsitikrinti dar vieną penkerių metų kadenciją.

60 metų M. Nausėda, nuosaikus konservatorius, tvirtai palaikė Ukrainą, o tokia pozicija dalijasi daugeliui politinio spektro.

Jis pareigas eina nuo 2019 metų, per tą laiką Lietuva priglaudė daug žmonių nuo autoritarinių represijų kaimyninėje Baltarusijoje ir eskaluojančių represijų Rusijoje.

Pagrindinės prezidento funkcijos NATO narės Lietuvos politinėje sistemoje yra vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigas, užsienio ir gynybos politikos priežiūrą.

Strateginė Lietuvos padėtis rytiniame NATO flange ir išaugusi įtampa tarp Rusijos ir Vakarų dėl karo Ukrainoje sąlyginai mažai valstybei suteikė papildomos svarbos pirmininkavimui.

Rinkimai vyksta tuo metu, kai Rusijos pergalės Ukrainoje padidino baimę dėl Maskvos ketinimų, ypač strategiškai svarbiame Baltijos regione.

1991 m. atkūrusi nepriklausomybę nuo penkis dešimtmečius piečiausią Baltijos valstybę okupavusios Sovietų Sąjungos, 2004 m. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir NATO.

Abu kandidatai yra atviri Maskvos ir Rusijos sąjungininko Minsko kritikai.

Kitos penkerių metų kadencijos siekiantis M. Nausėda yra buvęs bankininkas, į politiką atėjęs po sėkmingo prezidento posto 2019 metais.

Jis su M. Simonite laimėjo pirmąjį rinkimų turą, tačiau nesugebėjo surinkti 50 proc., reikalingų norint visiškai laimėti prezidento postą.

Pirmąjį turą gegužės 12 dieną laimėjo N. Nausėda, surinkusi 44% balsų, o Simonite surinko beveik 20%.

2020 metais premjero pareigas pradėjęs eiti J. Nouceda ir M. Simonite vienas prieš kitą kandidatavo 2019 metų prezidento rinkimuose, kuriuos J. Nouceda laimėjo surinkęs 66% balsų.

Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija rinkimų rezultatus turėtų paskelbti pirmadienį.