Vokietija NATO viršūnių susitikimo metu Vilniaus oro uoste dislokuoja raketų paleidimo įrenginius „Patriot“. Nuotrauka: AAP

NATO pavertė Vilnių stipriai ginkluota tvirtove, siekdama apsaugoti JAV prezidentą Joe Bideną ir kitus aljanso lyderius, susitikusi su Rusijos sąjungininke Baltarusija už 32 kilometrų nuo Lietuvos pasienio tvoros, apkaltos skustuvu.

Šešiolika NATO sąjungininkių iš viso išsiuntė apie 1000 karių, kad užtikrintų antradienį ir trečiadienį vyksiantį viršūnių susitikimą.

Daugelis siūlo ir pažangias oro gynybos sistemas, kurių trūksta Baltijos šalyse.

„Bidenui ir 40 šalių vadovams būtų neatsakinga padaryti mūsų dangų nesaugų“, – sakė Lietuvos prezidentas Kitanas Nausėda.

Baltijos valstybės – Lietuva, Estija ir Latvija – kadaise buvo Maskvos valdžioje, tačiau nuo 2004 metų yra NATO ir Europos Sąjungos dalis.

Visi gynybai išleidžia daugiau nei 2 procentus savo ekonomikos – tai didesnė dalis nei bet kuri kita NATO sąjungininkė.

Tačiau regionui, kuriame iš viso gyvena apie šešis milijonus žmonių, to nepakanka didelėms kariuomenėms išlaikyti ar investuoti į savo naikintuvus ar pažangią oro gynybą.

Karinė aparatūra

Vokietija dislokavo 12 „Patriot“ raketų paleidimo įrenginių, kurie buvo naudojami balistinėms ir sparnuotinėms raketoms arba naikintuvams perimti.

Ispanija atsivežė NASAMS oro gynybos sistemą, Prancūzija dislokuoja savaeiges haubicas „Caesar“, Prancūzija, Suomija ir Danija turi karinius lėktuvus, bazuojančius Lietuvoje, o Jungtinė Karalystė ir Prancūzija teikia antidronų pajėgumus.

Lenkija ir Vokietija atsiuntė sraigtasparniais sustiprintas specialiųjų operacijų pajėgas.

Kiti dislokuoja įrangą, kad galėtų kovoti su galimomis cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis atakomis.

Nausėdai koalicijos pastangos užtikrinti oro gynybą viršūnių susitikimo metu reikštų, kad NATO Baltijos šalyse reikia skubiai sukurti nuolatinę oro gynybą.

„Galvojame apie tai, kas nutiks po viršūnių susitikimo, dirbsime su sąjungininkais, kad sukurtume rotacines pajėgas nuolatinei oro gynybai“, – sakė jis žurnalistams.

Vilniaus oro uoste buvo pastebėti aštuoni vokiečių valdomi raketų paleidimo įrenginiai „Patriot“, nukreipę savo kovines galvutes Rusijos Kaliningrado kryptimi.

Dar du patraukė į Baltarusiją.

Visi paleidimo įrenginiai veikė nuo penktadienio ryto.

Lietuva tris kartus padidino Latvijos ir Lenkijos valdžios institucijų pasieniečių dislokavimą prie Baltarusijos ir Rusijos sienų vasarai.

„Keli stimulai“

Abi šalys išsiuntė policiją padėti patruliuoti Vilniuje.

„Ruošiamės įvairioms provokacijoms“, – sakė pasieniečių vadas Rustamas Liupajevas.

Jis teigė baiminantis migrantų bangų pasienyje arba pasienyje pasirodžiusių karinių transporto priemonių be paaiškinimų.

Tūkstančiai Artimųjų Rytų migrantų 2021 metais kirto sieną su Baltarusija, siekdami, kad Lietuva ir Europos Sąjunga, anot Europos Sąjungos, buvo organizuota Minsko, tačiau kaltinimą neigia.

Tada skaičius sumažėjo.

„Situacija labai įtempta dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, todėl (sienos saugumas) jau buvo aukščiausiu lygiu (prieš viršūnių susitikimą)“, – sakė P. Liubajevas.

Viršūnių susitikimui buvo atnaujintos Lietuvos ir ES sienų su Lenkija ir Latvija pasienio kontrolė.

Kadangi viršūnių susitikimui bus uždarytos didelės Vilniaus centro dalys, Vilniaus meras patarė miestiečiams išvykti atostogauti iš miesto, kad būtų išvengta trikdžių.

– Taip, Aathmi