Lietuvos finansų ministras ketvirtadienį pasiūlė laikinai apmokestinti bankų pelną, kad per dvejus metus būtų surinkta 510 milijonų eurų (538,7 mln. JAV dolerių).

Bankų pelnas Baltijos šalyse smarkiai išaugo dėl aukštesnių palūkanų normų, skirtų kovoti su spiraline infliacija, nes dauguma negrąžintų būsto paskolų yra susietos su palūkanų normomis.

Jei parlamentas tam pritars, papildomos mokestinės pajamos 2023 ir 2024 metais bus panaudotos gynybos išlaidoms, per spaudos konferenciją sakė finansų ministras Gentari Skaeste.

„Didele dalimi bankų politika neturi jokios įtakos pelnui, nes tai yra išskirtinių aplinkybių rezultatas ir gali nustebinti pačius bankus“, – sakė S. Skaceti.

Vyriausybės siūlymu, anot „Skyste“, būtų apmokestinta dvejų metų 60 proc. mokesčiu nuo banko palūkanų pajamų dalies, kuri yra 50 proc. didesnė už ketverių metų vidurkį.

Dvi Švedijos valdomos grupės valdo daugiau nei pusę bankų turto Lietuvoje – „Swedbank“ (SWEDa.ST), kurios pelnas 2022 metais išaugo 64% iki 148 mln. eurų, ir SEB (SEBa.ST), kurios pelnas išaugo 49% iki 172 milijonas eurų milijonas. eurų.

Lietuvos centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus teigė, kad šis mokestis palies ir SEB, ir „Swedishbank“.

SEB, „Swedbank“ ir daugumą šalies bankų vienijanti Lietuvos bankų asociacija komentuoti atsisakė.

Skysty teigė, kad netikėtos mokesčių pajamos bus naudojamos kariniam mobilumui gerinti, pavyzdžiui, gerinti kelius ir plėsti oro uostus, kad pastiprinimas galėtų greičiau pasiekti NATO priešakinę šalį, kuri ribojasi su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija.

„Skystee“ duomenimis, tiek 2023 m., tiek 2024 m. Lietuvos bankai galėtų uždirbti 1 mlrd.

(1 doleris = 0,9467 euro)

Papildomi Andriaus Sito reportažai Vilniuje; Parašė Terje Solsvik; Montavo Gwladys Foch, Shonak Dasgupta ir Kirsten Donovan

Mūsų standartai: Thomson Reuters pasitikėjimo principai.