Kinija rugpjūtį pareikalavo, kad Lietuva atšauktų savo ambasadorių Pekine, Taivanui paskelbus, kad jos biuras Vilniuje bus vadinamas Taivano atstovybe Lietuvoje.

Maždaug 3 milijonus gyventojų turinti šalis šiemet pasitraukė iš Kinijos ir kai kurių Vidurio ir Rytų Europos šalių dialogo mechanizmo „17 1“, kurį JAV vertina kaip Pekino bandymą suskaldyti Europos diplomatiją.

Dėl įtampos kilę prekybos sutrikimai kėlė grėsmę Lietuvos ekonomikos augimui.

„Manau, kad daugeliu atžvilgių tai yra pažadinimo skambutis, ypač jūsų kolegoms iš Europos suprasti, kad jei nori apginti demokratiją, turi ją ginti“, – saugumo forume Vašingtone sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Brankivitsius.

Kad Europa būtų patikima pasaulyje ir kaip JAV partnerė, Brankvičius sakė, kad ji turi „dirbti kartu Kinijos atžvilgiu“.

„Kinija bando mums rodyti pavyzdį – neigiamą pavyzdį, kad kitos šalys nebūtinai eitų šiuo keliu, todėl yra principinis klausimas, kaip Vakarų visuomenė, JAV ir Europos Sąjunga sąveikauja“, – sakė jis.

Kinija, kuri teigia, kad Taivanas yra demokratiškai valdomas savo teritorijos, nuolat pyksta dėl bet kokių veiksmų, kurie gali reikšti, kad sala yra atskira šalis.

Tik 15 šalių palaiko oficialius diplomatinius santykius su Taivanu, tačiau daugelis kitų turi fizines ambasadas, kurios dažnai vadinamos prekybos biurais, naudojant Taipėjaus miesto pavadinimą, kad nebūtų minima pati sala.

Brankevičius pridūrė, kad Lietuvos žingsnis trauktis iš 171 mechanizmo buvo ne antikiniškas, o proeuropietiškas.

„Turime kalbėti vieningai ir nuosekliai, nes kitaip negalime būti patikimi, negalime ginti savo interesų ir negalime turėti lygiaverčių santykių su Pekinu“, – sakė jis.

Ši istorija buvo paskelbta iš naujienų agentūros kanalo be teksto pakeitimų. Pasikeitė tik pavadinimas.