Lietuvos kontržvalgybos vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad Kinijos kišimosi į šių metų rinkimus ES ir NATO narėje Lietuvoje „negalima atmesti” dėl Lietuvos paramos Taivanui.

2021 metų pabaigoje leidusi Taivanui atidaryti de facto ambasadą, Kinija nutraukė ryšius su Lietuva ir spaudė tarptautines bendroves nutraukti ryšius su 2,8 mln. gyventojų turinčia Baltijos valstybe.

Kinija laiko demokratiškai valdomą Taivaną savo teritorija ir padidino spaudimą šalims sumažinti arba nutraukti ryšius su Taivanu, net ir neoficialius.

Lietuva, kaip ir dauguma pasaulio šalių, pripažįsta, kad Kinija laikosi „vienos Kinijos“ pozicijos. Ji nepalaiko visaverčių santykių su Taivanu, kuris oficialius diplomatinius santykius palaiko tik su 12 JT valstybių narių.

Europos Sąjunga 2022 metų sausį metė iššūkį PPO, apkaltindama Kiniją diskriminacine prekybos praktika Lietuvos atžvilgiu. Iššūkis buvo sustabdytas šių metų sausį.

„Sakyčiau, tikrai negalima atmesti situacijos, kai bandoma daryti įtaką rinkimams“, – sakė Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktorius Dariušas Janiškis ir pridūrė, kad „dažniausiai turėjo omenyje Kiniją“.

Lietuvos parlamentinė vyriausybės koalicija prieš pradėdama eiti pareigas 2020 metais pažadėjo paremti „kovojančius už Taivano nepriklausomybę“, o jos Taivano politiką plačiai palaikė Lietuvos prezidentas Kitanas Nausėda.

Nausetės laukia rinkimai gegužę ir Seimo rinkimai spalį.

„Mes randame didelį susidomėjimą prezidento ir parlamento rinkimais, nes jie labai svarbūs Kinijai dėl mūsų Taivano politikos“, – sakė J. Janiškis.

Kinijos diplomatiniai atstovai Lietuvoje ne iš karto sureagavo į prašymą pakomentuoti.

Kinija pernai padidino savo šnipinėjimo pastangas Lietuvoje, ketvirtadienį pranešė Lietuvos žvalgybos agentūros metiniame grėsmių vertinime.

Nustatyta, kad kibernetiniai veikėjai, „susilyginti su Kinija“, nuolat tiria Lietuvos vyriausybines agentūras dėl pažeidžiamumo „siekdami prasiskverbti į jų tinklus“.