Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis birželio 9 dieną pareiškė, kad Lietuva sieks įtraukti Rusijos stačiatikių bažnyčios lyderį patriarchą Kirilą į juodąjį sąrašą į septintąjį ES sankcijų Kremliui paketą. Prieš Kirilą, kad Budapeštas patvirtintų naujausią bloko priemonių paketą prieš Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Buvo pateiktas aiškus įrodymų paketas, kuriuo remtasi patriarcho Kirilo įtraukimu (į šeštąjį sankcijų paketo projektą). Be įrodymų to nebūtų buvę”, – spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras tvirtino, kad patriarchas iš sankcijų sąrašo buvo išbrauktas paskutiniame etape, „po lyderių sprendimo, dar nepaskelbus teisinio dokumento“. Jis tęsė: „Aišku, buvo politinis sutarimas. Negaliu pasakyti, kokios buvo priežastys (neįtraukti Kirilo). Tačiau tai leidžia teigti, kad yra teisinis pagrindas, kad turime veikiantį politinį sutarimą, todėl galima pabandyti iš naujo ieškoti sutarimo“.

Šeštasis ES sankcijų Rusijai rinkinys

Šeštasis sankcijų rinkinys, kurį Europos Sąjunga įvedė reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, įsigaliojo gegužės 30 d. Europos Sąjungos lyderiai susitarė įvesti jūrų embargą Rusijos naftai. Apribojimas, turintis įtakos naftos importui vamzdynais, buvo pasiektas kaip kompromisas, siekiant sulaukti paramos iš Vengrijos ir kitų nuo Rusijos tiekimo priklausomų šalių. Europos Sąjunga tikėjosi, kad didžioji dalis Rusijos žalios naftos importo bus nutraukta per šešis mėnesius, o Rusijos rafinuoti naftos produktai – per aštuonis mėnesius.

Be to, šeštoji ES priemonių dalis taip pat apima trijų Rusijos valstybinių televizijos kanalų transliavimą. Naujausias sankcijų paketas papildo esamus apribojimus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, taip pat riboja prabangos prekių eksportą ir anglies importą, taip pat uždraudžia Rusijos ir Baltarusijos bankams naudotis SWIFT sistema.

Be to, Vengrija taip pat protestavo prieš patriarcho Kirilo įtraukimą į naujausią sankcijų etapą. Tačiau ji nuolat reiškė savo nepritarimą juodajam sąrašui, nurodydama religijos laisvę kaip susirūpinimą. Pranešama, kad Briuselis kaltina patriarchą Kirilą invazijos į Ukrainą rėmimu ir propagandos kūrimu Vladimiro Putino administracijai.

Nuotrauka: AP