Lietuva ruošiasi gyvenimui euro zonoje

K: Lietuva eurą įves nuo 2015 m. sausio 1 d. Kaip tam ruošėtės?

A: Iškart po lito įvedimo 1993 m., mes juos susiejome su doleriu. Tokiai mažai šaliai yra nemaža prabanga turėti savo pinigų politiką. Esame atvira ekonomika, daug eksportuojame ir importuojame, todėl nuo to priklausome [economic health] Iš mūsų kolegų vienas pagrindinių mūsų prekybos partnerių yra euro zona.

Lietuva apie prisijungimą prie euro zonos svarsto nuo 2002 m. 2002 m. vasarį savo valiutą susiejome su euru. Nuo tada dėjome pastangas koreguoti savo ekonomiką, kad pagerintume fiskalinę padėtį, kad ji atitiktų euro zonos valstybių narių išsivystymo lygį. Kai 2004 metais įstojome į Europos Sąjungą, prisijungėme ir prie valiutos kurso mechanizmo, kuris yra būtina euro įvedimo sąlyga.

Žinoma, atliekant visus praktinius pasirengimo darbus, viena iš svarbiausių dalių yra įtikinti mūsų piliečius, kad tai būtinas ir naudingas žingsnis. Nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio jau rodome kainas [in shops] Dviem valiutomis, kad žmonės priprastų prie euro ir naujo kainų diapazono. Ši taisyklė įpareigos įmones, paslaugų įmones ir parduotuves kainas rodyti dviem valiutomis iki 2015 m. birželio mėn., siekiant palengvinti gyventojų psichologinį prisitaikymą prie naujosios valiutos.

Iš tiesų iki 2014 m. balandžio pradžios pusė gyventojų palaikė euro įvedimą. Tikiu, kad iki 2014 m. pabaigos šis skaičius išaugs, o Estijos patirtis – Estijos euras 2011 m. – rodo, kad prireikia maždaug dvejų metų, kol gyventojai pripras prie naujos valiutos. Dabar Estijoje parama eurui siekia 80% gyventojų.

Klausimas: Kokie, jūsų nuomone, yra prisijungimo prie euro zonos pranašumai?

A: Akivaizdu, kad palūkanų ir valiutos keitimo sutaupymas gali padėti pagerinti mūsų verslo ekonominę būklę. Žinoma, jie turės tam tikrų išlaidų, tačiau mūsų skaičiavimai rodo, kad euro įvedimo nauda gerokai viršija išlaidas.

READ  Ši savaitė „Fintech“: TFT dvisavaitės naujienų trumpa ataskaita 4/13

Be to, tikrai tikimės geresnių produktų eksporto sąlygų ir geresnių atsiskaitymų tarp jų [us and] Euro zonos šalys, įstojusios į euro zoną, išnaudodamos visas bendros Europos mokėjimų erdvės sistemos galimybes. Visa tai turėtų padėti mums pasiekti daugiau sėkmės mūsų eksportuojamų produktų paskirties rinkose.

Žinoma, tai reiškia BVP [GDP] Augimas ir nauda įmonių darbuotojams, taip pat gyvenimo lygio kilimas. Tačiau tai reiškia ir geresnį mokesčių surinkimą bei didesnes valstybės galimybes padėti tiems, kuriems valstybė turėtų padėti: pensininkams, vaikams ir neįgaliesiems.

Klausimas: Minėjote BVP augimą. Kokio ekonominio poveikio tikitės įvedus eurą?

A: Euras nėra burtų lazdelė, kuri vien paskatins šalies ekonomiką sparčiau augti, bet, žinoma, aišku, kad kai prisijungsime prie euro zonos, tarptautinės prekybos su euro zonos šalimis kaštai gerokai sumažės. Palūkanos jau krenta. Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose sėkmingai išleido 1 milijardo eurų vertės euroobligacijas ir mokės mažiausią atkarpą šalies istorijoje – 2,125 proc. [for 12 years].

Tačiau pagrindinis prisijungimo prie euro zonos privalumas – didžiulis žingsnis [it will represent] Gerinant investicinį klimatą. Lietuva – maža valstybė, neturinti didžiulių finansinių išteklių, o jai reikia užsienio investicijų. Investicijos jau ateina, ir tikimės, kad prisijungus prie euro zonos jos atsiras daugiau.

Taip pat mūsų regione yra trys mažos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – iš kurių dvi jau yra euro zonos narės. Taigi, kad galėtume konkuruoti pritraukiant investicijas, turėjome prisijungti ir prie euro zonos.

Klausimas: Kokią įtaką Lietuvai turi dabartinė geopolitinė situacija?

A: Įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos ar net tarp Rusijos ir viso pasaulio turi ne tik politinių pasekmių, bet ir primeta mums poreikį didinti išlaidas gynybai. Tai turi ir gana akivaizdžių ekonominių pasekmių.

READ  Europos centrinis bankas padidino palūkanų normas iki rekordinio lygio – „Politico“.

2013 metais Lietuvos prekių eksportas į Rusiją sudarė kiek daugiau nei 12% BVP, o lietuviškos kilmės prekės – 2% BVP, nes nemaža dalis viso mūsų eksporto buvo [related to] Prekių reeksportavimas iš kitų šalių, tokių kaip Lenkija ir kai kurios Vakarų Europos šalys.

Čia dviem sektoriams buvo pritaikytos sankcijos iš Rusijos pusės, kurios apribojo mūsų galimybes eksportuoti prekes į Rusiją. Visų pirma, mūsų žemės ūkio sektorius tikrai nukentėjo ir verslininkams teko permąstyti savo eksporto strategijas ir ieškoti kitų rinkų. Mums jau pavyko rasti naujų rinkų visame pasaulyje.

Kitas smarkiai nukentėjęs sektorius buvo transporto sektorius, nes per Lietuvą tranzituojančios krovinių vežimo paslaugos buvo labai svarbi ekonomikos dalis. verslo vyrai [operating in this sector] Jie kovoja. Iki šiol mūsų verslininkai demonstravo labai gerus įgūdžius ieškant darbo labai sudėtingose ​​situacijose. Tikiuosi, kad jiems pavyks ir šį kartą.

1998 metais [when Russia suffered a financial crisis]Su pirmąja Rusijos krize susidūrėme, kai Lietuvos gamintojai ir eksportuotojai turėjo gerai apgalvoti, kaip pertvarkyti savo planus, tačiau eksporto rinkas apsukti sugebėjo per 15–18 mėnesių. Mano nuomone, tai buvo pirmasis realus ekonominis žingsnis organiškai Lietuvos integracijai į Vakarų Europos ekonomiką.

Turime patyrusių verslininkų ir padedame jiems vyriausybės vardu pasinaudodami kai kurių Europos struktūrinių fondų lėšomis, kad padėtų jiems ieškoti rinkų savo produktams realizuoti. Tačiau Lietuvos ekonomika Europos lygiu auga labai sparčiai – maždaug 3% ir daugiau BVP per metus, o Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu išliks tarp greičiausiai augančių Europos ekonomikų.

Klausimas: atsižvelgdami į papildomas išlaidas gynybai ir įstojimą į euro zoną, kokios fiskalinės politikos strategijos vykdysite ateityje?

A: Nuo pat pradžių laikėmės griežtos finansinės politikos. Štai kodėl mes turėjome viduje devalvuoti valiutą realia verte [in 2009/10]. Matėme realų nominaliojo darbo užmokesčio, socialinių pašalpų ir pensijų mažėjimą – ne visus mūsų Konstitucinis Teismas pripažino teisėtais, todėl susiduriame su problemomis dėl kompensacijų už neteisėtą sumažinimą.

READ  INVL Baltic Real Estate Negalutinė, neaudituota informacija už 9 mėnesius nuo 2023 m

Tačiau mums pavyko sumažinti didžiulį deficitą, susidariusį dėl 2009 m. ekonomikos nuosmukio. 2013 m. valstybės deficitas siekė 2,2% BVP, o 2014 m. pabaigoje turėsime mažiau, o 2015 m. pasiekti 1,2 % rodiklį – mūsų valstybės deficito mažėjimo tendenciją, siekiant subalansuoti mūsų buhalterijas iki 2017 m.

Žinoma, euro zonoje turėsime dar vieną valstybės biudžeto ex-ante vertinimo mechanizmą, o Lietuva šį pratimą atliks 2015 m. Manau, kad tai labai gera patirtis ir tikrai geras įrankis fiskalinei politikai koordinuoti. Euro zonos šalių politika, kuria siekiama stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą.

Iki šiol mūsų išlaidų gynybai lygis buvo palyginti žemas, tačiau visos parlamentinės partijos sutaria vidutinės trukmės laikotarpiu gynybos išlaidoms skirti 2% BVP. Natūralu, kad tai reiškia, kad ateinančiais metais labai padidės mūsų išlaidos gynybai. Skaičiuodami visų ministerijų išlaidas gynybai, 2015 m. išlaidas padidinome iki 1,3% iki 1,35% BVP, o tai dar toli nuo tikslinio 2% BVP lygio, bet didesnis, palyginti su 2014 m.

Didiname finansavimą visose svarbiose biudžeto srityse, tačiau labiausiai išaugo gynybos išlaidos. Tai buvo absoliuti būtinybė, tačiau, žinoma, dėl to kai kurios kitos sritys gavo mažiau papildomo finansavimo.

Rimantas Čadius yra Lietuvos finansų ministras.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *