(JTA) – Lietuvos parlamentas šią savaitę priėmė įstatymą, pagal kurį Holokaustą išgyvenusiems asmenims ir jų įpėdiniams skirta daugiau nei 37 milijonai eurų (38 mln. JAV dolerių) kompensacijų.

Lietuvos premjerė Ingrida Simoneto lapkričio 15 d. Seime, Vilniuje, pristatė įstatymo projektą, siūlydama padvigubinti lėšas, kurias vyriausybė jau skyrė restitucijos reikalavimams šalyje, kurioje 90 proc. Holokaustas. Šiandien šalyje liko tik 5000 žydų.

į Ji buvo vadinama Pasauline žydų reparacijos organizacija „Svarbus žingsnis siekiant užtikrinti teisingumą Holokaustą išgyvenusiems lietuviams ir jų šeimoms už žiaurumus, kuriuos jie patyrė Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo.

Įstatymo projektui praėjusią savaitę buvo pritarta didžiule balsų dauguma, 72 parlamentarams už, šešiems prieš ir dviem susilaikius.

„Niekas negali grąžinti prarastų gyvybių ir atgaivinti bendruomenes, kai jas turime, tačiau valdžios parodytas požiūris į kompensacijas per Holokaustą sunaikintai Lietuvos žydų bendruomenei yra tinkamas požiūris ir mūsų visuomenės sveikintinas“, – sakė Vanja Kuklianski. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, Kaip rašo „Baltic News Network“..

Daugiau nei prieš dešimtmetį parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo buvo skirta 36 milijonai eurų, tuo metu jų vertė buvo apie 72 mln.Geros valios fondasKuris finansuoja projektus, skirtus šalies žydų labui. Pinigai buvo vertinami kaip iš nacių okupacijos Lietuvoje žydų bendruomenės konfiskuoto kolektyvinio turto grąžinimas.

Dabartinė sąskaita bus Leisti maitintojo netekusiems asmenims ir jų įpėdiniams kreiptis dėl kompensacijos už savo asmeninį turtą Taip pat ir toliau finansuojant Geros valios fondą.

„Tai taip pat yra moralinė skola, kurią reikia pripažinti ir, kiek įmanoma, ne 100 proc. padengti“, – sakė Simonti.

Lietuva turi languotą istoriją, kai kalbama apie Holokausto atminimą. Lietuviai kolaborantai su naciais vokiečių okupacijos metu dalyvavo daugelyje žiaurumų, įskaitant pogromus Panerijoje, dabartinio Vilniaus priemiestyje, kur 1941–1944 metais buvo nužudyta 70 000 žydų. Lietuvių batalionai atliko sargybos pareigas ir organizavo deportacijas Majdaneko mirties stovykloje. Lenkijoje ir Varšuvos gete.

Žydų lyderiai prieštaravo 2020 metais, kai Lietuvos įstatymų leidėjai svarstė įstatymą, kuris skelbtų, kad Lietuva ar jos vadovai negali būti kaltinami dėl dalyvavimo Holokauste, nes šalis buvo okupuota. Visoje Rytų Europoje stiprėjant nacionalizmui lietuvių kolaborantų vardais pavadintos gatvės, mokyklos ir paminklai.

Nepaisant didžiulio balsų skaičiaus SEMA, ne visi pritarė įstatymo projektui.

Mūsų frakcija tam nepritarė. Manome, kad problema išspręsta. „Tikrieji to motyvai ar priežastys nesuvokiami“, – sakė buvęs Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis, dabar einantis Demokratų sąjungos už Lietuvą pirmininko pareigas ir balsavęs prieš įstatymo projektą.

„Jei taikysime tą patį požiūrį, kompensacijų istorija bus begalinė“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje nežydus lietuvius, netekusius nuosavybės per nacių ir sovietų okupacijas.

„Jei kiekviena valdžia pradės manyti, kad turi išimtinę teisę priimti sprendimus dėl restitucijos, tai, vadovaudamasi logika, kiekviena nauja valdžia gali pradėti galvoti, kad turi teisę atlyginti žalą visiems Lietuvos piliečiams, 1940-aisiais praradusiems savo turtą ir nematė Jokių kompensacijų“, – sakė S. Skvernelis.

JAV ambasada Lietuvoje palankiai įvertino įstatymo priėmimą.

„Šio įstatymo priėmimas yra svarbus žingsnis pripažįstant Holokausto tragediją Lietuvoje“, – sakė JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas. jis sakė pareiškime. „Jungtinių Valstijų Vyriausybė labai sveikina ir palaiko Lietuvos vyriausybės siūlymą spręsti įsisenėjusius klausimus dėl kompensacijų per Holokaustą sunaikintai Lietuvos žydų bendruomenei.