Lietuvos autorių teisių įstatymo pataisos, kuriomis siekiama pakeisti ES direktyva 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (DSM direktyva) Jis įsigaliojo 2022 m. gegužės 1 d. Lietuva, kaip ir daugelis kitų ES valstybių narių, įskaitant Austriją, Ispaniją, Graikiją, Prancūziją, Liuksemburgą, Belgiją ir Čekiją, negalėjo laikytis 2021 m. birželio 7 d. (įsigaliojus DSM direktyvai, visos ES valstybės narės turėjo ją perkelti į savo nacionalinius teisės aktus per 24 mėnesius). Štai svarbūs dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, Lietuvai įgyvendinant tris DSM direktyvos straipsnius.

15 straipsnis. Klausimai, susiję su „labai trumpų ištraukų“ kiekybiniu aiškinimu

DSM direktyvos 15 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės suteiktų atitinkamą arba gretutinę teisę spaudos leidėjams naudoti savo internetinius leidinius. Tačiau, kaip ir bet kuri kita teisė, spaudos leidėjų teisė turi savo esmines ribas ir direktyvoje teigiama, kad ši teisė netaikoma Be kita konaudoja „labai trumpas ištraukas“.

Lietuvos įstatymų leidėjai nusprendė terminą „labai trumpa ištrauka“ apibrėžti kaip ištrauką iš to „Susideda iš 125 ar mažiau simbolių, išskyrus antraštes ir tarpus“. Šis apibrėžimas kelia daug problemų, viena iš kurių yra ta, kad apibrėžiant „labai trumpą kelių simbolių fragmentą“, neįtraukiami vizualiniai meno kūriniai ar garso įrašai. Tokie klausimai greičiausiai bus keliami Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT), kuris turės nuspręsti, ar kiekybinis „labai trumpos ištraukos“ apibrėžimas tiksliai įgyvendina DSM direktyvos 15 straipsnį.

17 straipsnis. Jokių esminių pradinės formuluotės pakeitimų

Pažymėtina, kad prieštaringai vertinamas ir dažnai diskutuojamas 17 straipsnis, reglamentuojantis internetinio turinio dalijimosi paslaugų teikėjų atsakomybę, dažniausiai buvo nukopijuotas ir įklijuotas.

18 straipsnis – Išplėstas tinkamo ir proporcingo atlygio taikymas

Tinkamo ir proporcingo atlyginimo principas pagal DSM direktyvos 18 straipsnį dažniausiai taikomas tiesioginiams sutartiniams santykiams tarp autoriaus ar atlikėjo ir jų prodiuserio ar leidėjo. Tačiau Lietuvos įstatymai šią nuostatą įgyvendina sukurdami privalomą kolektyvinio administravimo mechanizmą, panašų į privalomąjį kolektyvinį valdymą, su tam tikrais skirtumais. Būtent pagal pakeistą Lietuvos autorių teisių įstatymą autorių teisė gauti atlygį už kūrinių naudojimą yra neatšaukiama ir neperleidžiama, jeigu jų teises tvarko kolektyvinio administravimo organizacija (BTO). Tačiau šis mechanizmas nėra privalomas, nes autorius turi aiškiai įgalioti BRO imti mokestį iš autoriaus. Tačiau, suteikus leidimą, bet kokios kitos sutartys su trečiosiomis šalimis yra negaliojančios. Tuo šis mechanizmas skiriasi nuo privalomo kolektyvinio valdymo, nepaisant jų panašumų.