K: Kokios Lietuvos ekonomikos perspektyvos? Ar tikitės, kad ekonominės sąlygos pablogės?

a: Kaip ir kitos Europos Sąjungos ekonomikos, Lietuva kenčia nuo neigiamų Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmių. Tikimės, kad mūsų ekonomika antrąjį 2022 m. pusmetį sulėtės, nepaisant gana gero pirmojo pusmečio. Pagrindinis šių ir ateinančių metų scenarijus yra toks, kad mūsų ekonomika ir toliau eis augimo keliu – tiek 2022, tiek 2023 metais augs apie 1,5 proc. Žinoma, neapibrėžtumas labai didelis, o rizikos balansas nukrypsta į neigiamą pusę. Energijos kainų šokas yra esminė problema – jis kenkia verslo konkurencingumui ir mažina žmonių perkamąją galią, nes daro didelę įtaką infliacijos lygiui.

Rugsėjo mėnesį Lietuvos infliacija siekė 22,5 proc., kuri kartu su Latvija ir Estija yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje. Kitais metais tikimės, kad infliacija sulėtės iki maždaug 6%. Tačiau daug kas priklausys nuo energijos kainų raidos tarptautinėse rinkose ir jų perdavimo vartotojų kainoms.

Lietuva yra maža, atvira ekonomika, stipriai susijusi su Europos Sąjungos šalimis. Mūsų ekonominės prognozės labai priklauso nuo to, kaip visa ES sugebės susitvarkyti su energetikos krize, kurią daugiausia lėmė Rusijos karas su Ukraina, ir nuo ES augimo prognozių 2023 m.

Klausimas: Lietuva buvo viena griežčiausių Rusijos invazijos į Ukrainą kritikų. Kaip tai paveikė šalį ir kokią įtaką tai gali turėti ateityje?

a: Mūsų ekonomika jau kurį laiką mažina savo priklausomybę nuo Rusijos rinkos, ypač po Krymo okupacijos 2014 m. Tai sumažina mūsų poveikį esamai situacijai, nepaisant geografinio artumo.

Taip pat buvo imtasi svarbių žingsnių energetikos srityje, pavyzdžiui, pastatyti suskystintų gamtinių dujų įrenginiai ir sukurta alternatyva Rusijos dujų tiekimui. Tai leido Lietuvai tapti pirmąja ES šalimi, kuri visiškai sustabdė rusiškų dujų, naftos ir elektros importą, nepajutus neigiamo ekonominio poveikio. Dujų importas per SGD terminalą padengia visą Lietuvos poreikį.

Be to, per šią elektrinę tiekiame dujas į kitas šalis, o tai gerina regiono energetinio saugumo situaciją. Mūsų patirtis rodo, kad sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos importo tikrai įmanoma, todėl skatiname kitas ES šalis pasekti mūsų pavyzdžiu.

Klausimas: Ar Lietuvai įstojimas į Europos Sąjungą ir euro zoną padėjo jai įveikti pastarųjų kelerių metų iššūkius?

a: Atsakymas aiškus – taip, labai. Nepaisant pastarųjų kelerių metų iššūkių, Europa išliko vieninga ir daugelis svarbių sprendimų buvo priimti solidariai. ES priemonės, pvz., Atkūrimo ir atsparumo priemonė, nedarbo rizikos mažinimo parama padėjo mums atlaikyti pandemijos sukrėtimą, paskatinti ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą bei tęsti konvergencijos procesą.

Be to, tapimas euro zonos nare turi ir naudos, ypač tokiai mažai atvirai ekonomikai kaip Lietuva. Šiais neaiškiais laikais mes dalinamės viena iš pagrindinių tarptautinių atsargų valiutų ir veikiame po Europos centrinio banko skėčiu, padėdami mums atlaikyti audrą.

Klausimas: kaip vyriausybė reagavo į šias nepalankias aplinkybes?

a: Didelio neapibrėžtumo metu darome viską, ką galime, kad išliktume judrūs ir lankstūs, prisitaikytume prie greitai besikeičiančių aplinkybių. Apskritai, mūsų fiskalinės politikos atsakas yra nukreiptas į tai, kad būtų imtasi tikslingų, laikinų ir veiksmingų priemonių, neįgyvendinant plačiai paplitusios fiskalinės paramos, dėl kurios infliacijos lygis gali toliau didėti.

Kalbant apie energijos kainas, šių metų viduryje mūsų vyriausybė priėmė 2,2 milijardo eurų vertės paketą, kuris sudaro apie 4% viso vidaus paketo, kad būtų pašalintos ekonominės Ukrainos karo pasekmės mūsų žmonėms ir įmonėms.

Žaliojo perėjimo skatinimas yra dar vienas pagrindinis paketo elementas. Vyriausybė siekia iki 2030 m. tapti grynąja elektros energijos eksportuotoja, o vidaus gamybos pajėgumai bus gaminami iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Lietuva šiuo metu importuoja apie du trečdalius visos suvartojamos elektros.

Vyriausybės jau patvirtintame 2023 m. biudžeto projekte, kuris šiuo metu svarstomas Seime, imamės tolesnių veiksmų, kad sušvelnintume neigiamą energijos kainų šoko poveikį mūsų visuomenei, verslui ir ekonomikai apskritai, taip pat toliau skatinti investicijas į žaliąjį perėjimą, pavyzdžiui, plėtoti… Alternatyvios energijos pajėgumus ir energijos vartojimo efektyvumo priemones.