Po JAV, Kanados ir Didžiosios Britanijos, Lietuvos parlamentas ketvirtadienį aprašyta Kinijos elgesys su uigūrų musulmonais buvo pripažintas „genocidu“. Be to, Lietuva rekomendavo balsuoti už JT tyrimą dėl Kinijos įkurtų priverstinio sulaikymo stovyklų, kuriose kalinami uigūrai, ir prašyti Europos Komisijos peržiūrėti santykius su Pekinu.

Tačiau Pekinas ir toliau neigia piktnaudžiavęs savo mažumomis ir pasmerkė šalis už šio termino vartojimą.

Neįpareigojančioje rezoliucijoje, kuriai pritarė trys penktadaliai Lietuvos Seimo narių, Kinija raginama panaikinti nacionalinio saugumo įstatymą Honkonge. Taip pat reikalavo įleisti stebėtojus į Tibetą ir pradėti derybas su jo dvasiniu lyderiu Dalai Lama.

Tačiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo balsų neatidavė, nors buvo Parlamente.

Į juodąjį sąrašą įtraukta įstatymų leidėja Dovilė Sakalienė sakė: „Mes palaikome demokratiją, nes niekada nepamiršime žiaurios pamokos – 50 metų gyventi komunistinio režimo okupacijoje.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas penktadienį surengtoje konferencijoje griežtai priešinosi tokiam žingsniui. Jis taip pat perspėjo Lietuvą ištaisyti savo klaidas, kad nepakenktų Lietuvos ir Kinijos santykiams.

Lietuva pasitraukia iš Kinijos 17+1 bendradarbiavimo

Kartu su nutarimo priėmimu ir Lietuva paliko Kinijos bendradarbiavimo forumas 17+1 su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis, pavadindamas grupę „skaldančia“. Jis taip pat paprašė kitų Europos Sąjungos narių taip pat pasitraukti iš 27 valstybių grupės. „Lietuva nebelaiko savęs 17+1 formato nare ir šioje iniciatyvoje nedalyvauja“, – „Agence France-Presse“ sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, pats laikas ES pereiti nuo besiskiriančio 16+1 formato prie labiau vienijančio, taigi ir daug efektyvesnio 27+1. ES yra stipriausia, kai visos 27 valstybės narės veikia kartu su ES institucijomis“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.

Tai yra dalis kelių žingsnių, kurių šalis ėmėsi pastaraisiais mėnesiais ir kurie rodo jos santykių su Kinija pablogėjimą. Anksčiau šalis blokavo Kinijos investicijas ir paskelbė, kad atidarys prekybos biurą Taivane.

Lietuva sovietų valdžioje

1940–1991 metais Lietuva patyrė sovietų valdžios represijas. Dabar šalis yra ES ir NATO narė ir nuolat atlieka svarbų vaidmenį propaguojant griežtesnes Vakarų diplomatines linijas Rusijos ir komunistinių šalių, tokių kaip Kinija, atžvilgiu.

Uigūrų sulaikymo stovyklos

Sindziango autonominis regionas Kinijoje susiduria su didžiausiu kultūriniu ir etniniu genocidu. Tarp vietinių etninių uigūrų ir Kinijos valdžios egzistuoja ilga disonanso istorija. Kinijos vyriausybė atsisako priskirti uigurus vietinei populiacijai ir apibūdinti uigūrus kaip regioninę mažumą.

Kinija susilaukia kritikos ir pasaulinio pasmerkimo dėl savo nemandagaus ir griežto elgesio su musulmonais uigūrais. Uigūrų ir Kazachstano pilietė Gulbahar Jelilova pranešė, kad būdama sulaikyta buvo negailestingai sumušta ir išprievartauta. Su Aljazeera dirbantis žurnalistas Stew Chao pranešė, kad Abduveli Ayup žymus uigūrų rašytojas, aktyvistas ir uigūrų kalbos gynėjas buvo paguldytas į sulaikymo centrą ir vėliau žiauriai kankinamas.

Taip pat yra daug įrodymų, kad Kinija sistemingai taikosi į uigūrų musulmonus, taikydama valstybės suplanuotą gimstamumo kontrolės procesą. Zumrat Dawut ir Kalbinur Sidik, išgyvenę iš Kinijos sulaikymo stovyklų, papasakojo, kad uigūrų moterys, kurios susilaukė daugiau nei tris vaikus, yra priverstinai sterilizuojamos. Moterys, išgyvenusios iš šių stovyklų, pasakojo, kad buvo sumuštos, išprievartautos ir suleistos paslaptingos injekcijos.

Uigūrų musulmonų mažumos, uždarytos stovyklose, buvo priverstos kritikuoti savo tikėjimą ir pagrindines islamo vertybes. Jie yra priversti deklamuoti komunistų partijos propagandą ir kritikuoti islamą kaip indoktrinacijos proceso dalį.

Deja, Kinijos uigūrai nesulaukė paramos iš kitų islamo ir musulmonų tautų.