Tokios Baltijos šalys, kaip Lietuva, vejasi savo kolegas Europoje, nepaisant didelių infliacijos lygių po COVID eros. pranešimus Tai rodo padvigubėjusį darbo užmokestį Lietuvoje nuo šalies įstojimo į Europos Sąjungą, o vartotojų kainos per tą patį laikotarpį išaugo apie 40 proc.

Apie Lietuvos ekonomikos transformaciją ir infliacijos apsidraudimą Benzinga pirmą kartą sužinojo pokalbio su Lietuva metu Osrene Armonitešalies ūkio ir inovacijų ministras. Ministrė teigė, kad daugiausia dėmesio skyrė ekonominių kryžminių srovių švelninimui pasitelkiant tikslines paskatas ir tokias iniciatyvas kaip tiesioginės užsienio investicijos ar tiesioginės užsienio investicijos, taip pat naujos pasaulinės partnerystės su tokiais kaip Taivanas, kuris į Lietuvos lazerių technologijas investavo 3,5 mln. .

Lietuvai turtėjant pagal BVP vienam gyventojui (atsižvelgiant į perkamąją galią) nei kai kurios jos bendraamžės Europoje, piliečių gyvenimo lygis gerėja. Atitinkamai, ekonominis ir politinis stabilumas pritraukia investicijas: pernai Lietuvoje buvo sukurta beveik 5000 naujų darbo vietų ir 135 mln. eurų į plyno lauko investicijas. Continental AG (OTC: CTTAY), PON dviračių kolekcionieriaiIr „Shift4 Payments Inc (NYSE: FOUR), Ryanair Holdings Plc (NASDAQ: RYAAY) ir Varyk turtus Tarp suinteresuotų įmonių valstybėje.

„Mes siekiame savo 2030 m. tikslų“, – sako jis. Investuoti Lietuvoje išeiti Eliosas Civilis Išskirtiniame pokalbyje su Benzinga. Vadovas, kuris metė darbą privačiame sektoriuje ibm Mokyti ir skatinti Lietuvos skaitmeninės transformacijos iniciatyvas, priduria jis, šalis jau pasiekė pusę 2030 m.

„Tiesioginės užsienio investicijos yra puikus variklis, padedantis Lietuvai pertvarkyti ekonomiką iš tradicinių Sovietų Sąjungos šaknų“, – aiškina jis. Be to, Lietuva darosi vis galingesnė technologijų, inžinerijos, gyvybės mokslų srityse. „Mūsų santykiai su Taivanu yra puikus pavyzdys. Turime licencijos perdavimo sutartį tarp dviejų didžiausių daiktų interneto [Internet of Things] Gamintojas Teltonika ir vyriausybinės agentūros Taivane pagaminti reikalingus puslaidininkius.

Čivilis prognozuoja, kad tai tik pradžia ir Lietuva išliks stabiliu verslo viduriu, tvyrant įtampai tarp didžiųjų Rytų ir Vakarų valstybių. Per dešimtmetį, anot jo, puslaidininkiai gali sudaryti „5% Lietuvos BVP“.

Poveikis Rusijai ir Ukrainai

Rusijos agresija sustiprina Lietuvos dvasią ir pastangas ginti savo interesus, kurie atitinka Europos Sąjungos vertybes ir įsipareigojimus.

„Manau, kad Rusijos buvimas padarė mus stipresne tauta“, – sakė Civilis, turėdamas omenyje neseniai įvykusią didelio masto kibernetinę ataką prieš Lietuvą. „Jis nepadarė jokios didelės žalos mūsų nacionalinėms sistemoms ir nebūtume pasiekę tokio kibernetinės brandos lygio be tokių grėsmingų kaimynų šalia.

Taigi Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių kibernetinio saugumo srityje ir tai patrauklu tiems, kurie nori naujovių politiškai ir ekonomiškai palankioje aplinkoje.

„Kodėl man kaip verslui vykti į Lietuvą“, – sakė I. Vilis. „Na, o Lietuvoje mus konkurencingus daro talentų prisotinimas, taip pat gebėjimas ir noras tobulinti tai, ką galime pateikti ant stalo“.

Jis pridūrė: „Tai magija, kad nesame tobuli ir kaip greitai galime prisitaikyti prie naujos realybės“.

Taip pat skaitykite: Išskirtinis: Kevinas O’Leary, Burgum gubernatorius remia tvarias inovacijas per Šiaurės Dakotos stebuklų šalies fondą

Valdymo komitetai ir kelių žemėlapiai

Prisitaikydamas prie naujų realijų, Čivilis tiki, kad ekonominis ir politinis klimatas Lietuvoje ir toliau leis triženklį augimą tokiuose sektoriuose kaip fintech ir žaidimų kūrimas. Jis deda daug vilčių, kad per ateinantį pusę dešimtmečio šalis pritrauks daugiau nei milijardą naujų investicijų, o gamtos ir gyvybės mokslų, techninės įrangos inžinerijos, taip pat informacinių ir ryšių technologijų pramonėse sukurs daugiau nei 20 tūkst.

„Pavyzdžiui, mes diskutuojame apie fintech 2.0 versiją“, – sako jis. „Pirmajame etape įsigijome daugiau nei 250 įmonių šalyje ir tai sukūrė labai gyvybingą bendruomenę, su kuria ir toliau neatsiliksime.

Be to, skirtingai nei kai kurios jos bendraamžės, Lietuva išmoko atsitiktinai nesiųsti per daug pinigų į savo ekonomikos pasiūlą.

„Užuot tiesiog kompensuojant sąskaitas už energiją, akcentuojamas investavimas arba dovanojimas įmonėms įgyvendinti energijos perėjimo programas, kurios mažina energijos suvartojimą arba kuria ekologiškus energijos įrenginius, kad galėtų tiekti patys“, – baigia Čivilis. „Dar vienas geras pavyzdys – tai, ką Lietuva padarė pandemijos metu, kai turizmas kentėjo. Mes atidarėme didžiulį inovacijų fondą, skirtą pramonei, kad krizės metu būtų galima pereiti.

Vaizdas paimtas iš „Investuok Lietuvoje“ svetainės.