Lietuva gali apmokestinti netikėtą bankų pelną ir didinti išlaidas gynybai

Centrinio banko vadovas ir Lietuvos finansų ministras pirmadienį pareiškė, kad Lietuva gali netikėtai apmokestinti bankus, jei pelnas šiemet dėl ​​aukštesnių palūkanų ir toliau didės, o gautos lėšos greičiausiai bus skirtos gynybai. išlaidų.

„Tai yra kritinė situacija. Esame tokioje aplinkoje, kur palūkanų normos auga, todėl atsiranda netikėtas pelnas”, – spaudos konferencijoje sakė Centrinio banko vadovas Gediminas Šimkos.

„Jei tai tęsis 2023 m., tikslinga ieškoti būdo, kaip finansiniais sprendimais perskirstyti netikėtą pelną“, – sakė jis.

Finansų ministras Gentari Skesti sakė, kad 2023 metais bankai Lietuvoje gali uždirbti 1 milijardą eurų (1,08 mlrd. JAV dolerių), daugiau nei tris kartus daugiau nei pastaraisiais metais, ir pridūrė, kad papildomos vyriausybės pajamos turėtų būti skirtos gynybai.

„Karas Ukrainoje ir šalių reakcijos į jį lėmė didesnį likvidumą ir aukštesnius tarifus. Invazija taip pat padidino išlaidas gynybai, todėl jei apmokestinsime netikėtą pelną, pajamos bus skirtos gynybai”, – žurnalistams sakė D.Skyste.

Ji teigė, kad sprendimas dėl bankų apmokestinimo bus priimtas per artimiausius kelis mėnesius.

Rusijos kaimynė 2023 m. gynybos išlaidas iki šiol numatė 1,8 milijardo eurų (1,9 milijardo JAV dolerių), arba 2,52% jos bendrojo vidaus produkto.

Dvi Švedijos valdomos grupės valdo daugiau nei 50% bankų turto Lietuvoje: „Swedbank“ (SWEDa.ST), kurios pelnas 2022 metais išaugo 64% iki 148 mln. eurų, ir SEB (SEBa.ST), kurios pelnas išaugo 49%. iki 172 milijonų eurų.

Didžiosios Britanijos fintech kompanijai „Revolut“ priklauso trečias pagal dydį bankas, turintis apie penktadalį viso turto, aptarnaujantis Europos Sąjungą ir Europos ekonominę erdvę, o lietuviai sudaro mažiau nei 2% klientų.

Lietuvos bankų asociacija teigė, kad dar per anksti prognozuoti banko pajamas 2023 m.

READ  ŽIŪRĖTI: Vyriausybė atidaro naujausią elektroninio paso paslaugą

„Esant dabartinei situacijai, matome, kad daugelis geopolitinių ir makroekonominių veiksnių gali skirtingai paveikti konkrečias ekonomikos sritis“, – teigiama pranešime, tiesiogiai nenagrinėjant netikėto pelno mokesčio pasiūlymo.

„Swedbank“ ir SEP atsisakė komentuoti.

(1 doleris = 0,9267 euro)

Papildomi Andriaus Sito reportažai Vilniuje; Papildomas Simono Johnsono pranešimas Stokholme. Montavo Terje Solsvik, Bernadette Boehm ir Markas Porteris

Mūsų standartai: Thomson Reuters pasitikėjimo principai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *