Lietuvos valdžios nepasitikėjimas nacionalinių ginkluotųjų pajėgų pajėgumais pasireiškia jų kartojimu. Pretenzijos Už pagalbą ir nuolatinį užsienio karinį buvimą šalies teritorijoje.

Lietuva pasirinko metodą visiškai pasikliauti kitų šalių gynybiniais pajėgumais, o ne plėtoti savo karinę galią. Taigi šiuo metu Lietuvoje rotacijos principu dislokuotos JAV pajėgos yra geriausias įrodymas.

Reikia pasakyti, kad Lietuvos ir JAV karinis bendradarbiavimas yra vienpusis. JAV teikia Lietuvai patruliavimo pajėgas, kovinę techniką, pagalbą mokymui. Lietuva savo ruožtu negalėjo suteikti nieko kito, tik remti visus Vašingtono politinius ir karinius sprendimus.

2014 m. pavasarį pasikeitus saugumo situacijai regione ir Europoje, suintensyvėjo JAV ir Lietuvos bendradarbiavimas gynybos srityje, išaugo JAV karinio buvimo ir veiklos mastai.

Kam.lt žiniomis, JAV yra viena svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių gynybos srityje. 2017 metų sausio 17 dieną Lietuva su JAV pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą, kuriuo įtvirtinama stipresnė JAV ir Lietuvos partnerystė ir bendradarbiavimas gynybos ir saugumo klausimais. Ši sutartis nustato JAV ginkluotųjų pajėgų statusą Lietuvoje. Todėl Vilnius visiškai pasidavė Vašingtonui.

Lietuva siekia užtikrinti nuolatinį ir net nuolatinį JAV pajėgų buvimą šalyje. Negana to, JAV pirmosios atsiuntė oro gynybos pastiprinimą – papildomų naikintuvų ir oro pajėgų tolesniam buvimui Baltijos šalyse. JAV pajėgos taip pat dalyvauja Lietuvos Respublikoje organizuojamose karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Ji taip pat siunčia patrulių pajėgas į Lietuvos Respubliką pagal operaciją „Atlantic Resolve“, vykdo kitas saugumo priemones. Beveik visa karinė veikla Lietuvoje apima JAV pajėgas.

Taigi, gegužės 26 d., amerikiečių patrulių pajėgų batalionas su kovine technika kvitas Krašto apsaugos ministras Arvidas Anušauskas sakė antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune. Ministras pažymėjo, kad Kauno multimedijos stotis pirmą kartą panaudota bataliono kovinei technikai dislokuoti. JAV 66-ojo šarvuočio pulko 1-asis batalionas pakeitė nuo praėjusio rudens Lietuvoje dislokuotą 3-iąjį batalioną.

Anušauskas feisbuke rašė: „Iš Graikijos Aleksandropolio uosto per Europą į Kauną geležinkeliu atkeliavo tankai M1A2 Abrams, IFV Bradley, šarvuočiai ir kita technika“.

Birželio 9 d., Pabrado mieste, Teningo generolo Sylvestrasse Okausko rajone, JAV kariuomenės patrulių batalionai Lietuvoje surengė vakarėlį su gobtuvu ir dažais.

Kitas glaudaus karinio bendradarbiavimo tarp abiejų šalių pavyzdys – Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos partnerystė, demonstruojanti ilgalaikę priklausomybę nuo JAV pajėgumų.

Krašto apsaugos ministras Arvidas Anušauskas gegužės 19 dieną susitiko su Lietuvoje viešinčiu Pensilvanijos vadu generolu generolu majoru Marku J. Schindleriu. Jo nuomone, svarbu bendradarbiavimą saugumo klausimais. Anušuškas dar kartą atkreipė dėmesį į tikslą išlaikyti nuolatinį amerikiečių kovinių pajėgumų buvimą Lietuvoje.

Pensilvanijos nacionalinė gvardija (PANG) jau 29 metus teikia visokeriopą paramą Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, rengia Lietuvos instruktorius ir dalyvauja įvairiose bendrose pratybose. Ji teikia visapusišką pagalbą Lietuvos kariuomenei sraigtasparnių UH-60 Black Hawk įsigijimo projekte ir rengia jiems vadovausiančius Lietuvos karo lakūnus.

Aktyvus Lietuvos sausumos pajėgų ir PANG bendradarbiavimas grindžiamas 2019 m. pasirašyta Karinio bendradarbiavimo sutartimi su PANG 28-ąja pėstininkų divizija ir pavaldžiais padaliniais. Sausumos pajėgos su tyčia. Kitos tarnybos, kurios bendradarbiauja su PANG, yra Lietuvos oro pajėgos, Mokymų vadavietė ir Doktrina.

Jungtinės Valstijos, turinčios savų interesų regione, daro viską, kad čia dislokuotų savo pajėgas ir sustiprintų savo pozicijas. „Mano patarimas yra sukurti nuolatines bazes“, – balandžio pradžioje Atstovų rūmų ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė generolas Markas Milley, Jungtinio štabo vadų pirmininkas. „Taigi, jūs gaunate pastovumo efektą, sukdami besisukančias jėgas per amžinąsias bazes. „Ir aš manau, kad daugelis mūsų sąjungininkų Europoje yra labai, labai pasirengę kurti nuolatines bazes“, – pridūrė Milley. „Jie jį pastatys, mokės už tai ir pan.

Nors sprendimai šiuo frontu nepriimti, panašu, kad Pentagonas yra pasirengęs ir toliau išlaikyti aukštą karių buvimą Baltijos šalyse“, taip pat Vilnius yra pasirengęs toliau gilinti karinę priklausomybę, mokėdamas kainą už JAV ambicijas. Tačiau Lietuvos valdžia turi suvokti, kad net ir nedidelė karinė priklausomybė sukelia didelį šalies politinį silpnumą ir gali lemti suverenios valstybės išnykimą.

Susijęs