Rusijos karinė invazija į Ukrainą sulaukė didelio Europos pasmerkimo.

Bet ne visose srityse.

Kaimyninėse Rusijos šalyse, ypač tose, kurios buvo Sovietų Sąjungos dalis, mažuma daugiausia rusakalbių išreiškė paramą invazijai ir gynė Putino ketinimus.

Pavyzdys – nedidelė Baltijos valstybė Lietuva, kuri ribojasi su Rusija Kaliningradu.

Rusakalbiai sudaro 15% Lietuvos gyventojų, o Lietuvos mokslo taryba ir rusai yra antra pagal dydį tautinė bendruomenė Lietuvoje.

„Tai yra beprotybė”

25 metų Sasha Danilkova, gimusi ir augusi Lietuvoje, kalba tik rusiškai.

Kai Danilkova save apibūdina kaip lietuvį, pusė jo šeimos – rusakalbiai rusų ir ukrainiečių kilmės žmonės.

„Aš esu visiškai prieš karą. Tai beprotiška”, – sakė jis. Putinas ir jį supantys žmonės yra pamišę.

Nepaisant to, Danilkovos požiūris į karą visiškai skyrėsi nuo jo tėvų ir bendros šeimos, ypač vyresnių jos narių.

„Jie sako, taip, liūdna, kad žmonės mirs“, – sakė ji. „Tačiau kai kurie mano šeimos nariai mano, kad karas būtinas. Putinas teisus“.

„Kitokia sritis“, jo manymu, buvo tai, kad tokį palaikymą labai išreiškė jo šeimos ukrainiečių pusė su giminaičiais šalyje.

Nors nuomonės apie karą Lietuvos rusakalbių mažumose netirtos, kitos apklausos tai rodo.

Lietuvoje atliktame europinių vertybių tyrime 54% rusų kalbą kalbėjusių kaip gimtąją kalbą, kurią pristatė Maskva, sutiko, kad Rusijos politika buvo pakankamas atsakas už JAV ir NATO veiksmus prieš ją.

Dar 48 procentai respondentų teigė manantys, kad Krymas, 2014 metais aneksavęs Maskvą nuo Ukrainos, teisiškai priklauso Rusijai.

„Situacija toli gražu ne rožė“

Danilkova teigė, kad jo šeima buvo už proPutininių simpatijų amžius.

„Vyresnės kartos lietuviai yra artimesni rusų žmonėms“, – sakė jis. „Jie vartoja tik rusiškas žinias ir dažnai kalbasi su kitais rusakalbiais.

„Jie neklausė kitų komentarų“, – pridūrė D. Danilkova.

Nepriklausomai nuo kilmės, rusakalbių nuomonės Lietuvoje veikia bendruomenę.

Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų direktorė dr. Margarita Selkide teigė, kad jie vystosi „paviršutinėje įtampoje“.

Jis teigė, kad dėl karo Ukrainoje ir sovietų statulų lūžimo daugelis rusakalbių bendruomenės yra susirūpinę dėl valdžios pastangų pervadinti Lietuvos rusų teatrą Vilniuje.

Ešelytės teigimu, į rusakalbius lietuviai žiūri irgi įtariai.

„Yra tam tikros praktikos, sukeliančios nepasitikėjimą“, – sakė jis ir paminėjo, kaip rusakalbių ketinimai stoti į Lietuvos kariuomenę viešose diskusijose sutiko skepticizmą ir priešiškumą.

„Anksčiau tai niekada nesukeldavo problemų“

Tačiau Rusijos įtaka neapsiriboja amžiumi.

Ešelgytės teigimu, Lietuvos rusakalbėse mokyklose palaikymas Rusijai ir Putinui yra „labai didelis“.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis mokytojų mokyklose yra rusai, o rusų kalba vartojama „sukurti tapatybę, kas jie yra“.

„Mokyklos yra vietos, kur Rusijos propaganda ir dezinformacija vis dar pasiekia jaunesnius visuomenės sluoksnius“, – sakė Šešelgytė.

„Tai iššūkis, apie kurį turime pagalvoti“.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 48 rusiškos mokyklos, kuriose kasmet mokosi apie 14 000 mokinių.

Siekdama sumažinti Rusijos įtaką, Lietuva 2022 metais uždraudė Rusijos ir Baltarusijos televizijos kanalus bei uždarė kelias Rusijos naujienų organizacijas internete.

Tačiau நிலைešelgytė sakė, kad situacija Lietuvoje „nėra tokia bloga kaip kitose Baltijos šalyse, kur yra didelės rusakalbių mažumos“.

Jis sako, kad viena iš priežasčių yra ta, kad Lietuvos rusakalbiai yra gerai integruoti.

„Jie dalyvauja valstybės tarnyboje, studijuoja tame pačiame universitete, lanko tuos pačius restoranus, eina į tuos pačius barus… taip nėra kitose Baltijos šalyse, kuriose yra didesnė segregacija“, – sakė jis.

Rusakalbiai Latvijoje ir Estijoje, kur jie sudaro apie 25 procentus gyventojų, ilgą laiką susidūrė su politiniais ir socialiniais sunkumais nuo nepriklausomybės atkūrimo nuo Sovietų Sąjungos 1991 metais.

Didelė dalis dar nėra piliečiai, o tai reiškia, kad jie negalės balsuoti ar užimti pareigų nacionaliniu lygiu arba Europos Parlamente.

„Karas neleis pelenų“

லிešelgytė sakė, kad Lietuvos rusakalbių mažumos „tobulėja“ keičiantis kartoms, nepaisant su karu susijusių problemų.

Lietuva yra viena aktyviausių ir garsiausių Ukrainos rėmėjų visame pasaulyje.

„Baltic News Service“ apklausos duomenimis, apie 50% Lietuvos gyventojų yra paaukoję pinigų ar suradę kitų būdų padėti Ukrainai.

பொதுவானešelgytė sakė, kad toks bendras klimatas, rusakalbiai lietuviai nesutinka su karu.

„Kare pilkajai zonai vietos nėra“, – sakė jis, – ar ji balta, ar juoda, reikia stoti į savo pusę.

Šias pastangas palaikė naudinga vyriausybės žinutė, kuri išvarė rusakalbius iš Lietuvos iš konflikto už savo sienų.

„Mes siunčiame žinią, kad tai, ką mums pavyko padaryti, yra Rusijos režimo karo priežastis ir kad rusakalbiai yra saugūs“, – sakė jis. „Tai nėra raganų medžioklė.

„Turime būti vieningi“, – pridūrė jis.