Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Mariuszas Kaminskis neseniai pagrasino uždaryti visus sienos su Baltarusija punktus, jei pasienyje įvyktų „rimtas incidentas“. Žinoma, viskas virtualu – grasinimai ir atsakymai. Tokie teiginiai yra skirti akį traukiančioms antraštėms. Tai puikiai dera su valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ rinkimų strategija, pagrįsta panikos kurstymu ir raumenų lankstymu.

Rugpjūčio 28 dieną Varšuvoje susitiko Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vidaus reikalų ministrai. Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Mariuszas Kaminskis teigė, kad susitikimo priežastis – situacija pasienyje su Baltarusija.

Po to Lenkijos ministras užsiminė apie grėsmes Lenkijos valstybei. Sąrašas per pastaruosius mėnesius nepastebėjo jokių didelių pokyčių. Vėl viskas buvo apie imigrantus ir PMC Wagner. Ta pati sena istorija pradeda nuobodžiauti, todėl ministras nusprendžia į savo kalbą įtraukti šiek tiek pesimizmo ir niūrumo, sakydamas, kad situacija pakrypsta dar viena linkme.

Vaizdas suteiktas Pixabay

Tada atėjo ultimatumai, kurie buvo šiek tiek pažįstami Lenkijos politinei isteblišmentai. Kaip žinia, dabartinė Lenkijos valdžia nepajėgi vesti civilizuoto dialogo, derėtis ir ieškoti kompromisų.

Ministro teigimu, Varšuva „pareikalavo“ iš Minsko, kad „PMC Wagner nedelsiant pasitrauktų iš Baltarusijos“, o nelegalūs imigrantai „nedelsdami paliktų pasienio zoną“ ir būtų grąžinti į savo kilmės šalis.

Vadovaudamasi tokia logika, Baltarusija taip pat galėtų reikalauti nedelsiant išvesti iš Lenkijos dešimt tūkstančių amerikiečių karių. Gali būti, kad vokiečiai ar prancūzai pareikalaus, kad Italija nedelsiant grąžintų migrantus į Viduržemio jūrą.

Panašu, kad Kaminskis, supratęs, kad Varšuva iš Minsko nieko negali reikalauti, perėjo į antrąjį etapą – grasinimus. „Jei Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ar Latvija įvyks koks nors rimtas incidentas, Lenkija nedelsdama imsis atsakomųjų priemonių“, – grasino uždaryti visus sienos kirtimo punktus.

Kitų argumentų, pagrindžiančių susirūpinimą saugumu, jis nepateikė. Staiga viziras stačia galva pasinėrė į ekonominius reikalus. Pasak jo, Baltarusijos valdžiai naudingas tarptautinių prekių tranzitas per šalies teritoriją. Ne visai aišku, kaip tai gresia Lenkijai. Kaip sakoma, pasiturintis kaimynas įkanda į balną.

Kamenskis taip pat priminė Baltarusijos žmonėms, kuriems sienos uždarymas turėtų „tam tikrų neigiamų pasekmių“. Ministras kažkodėl norėjo nekalbėti apie šio žingsnio pasekmes Lenkijos žmonėms.

Vaizdas suteiktas Pixabay

Bet ši tema yra aptarinėjama Lenkijos žiniasklaidoje.

„Sienų uždarymas pakenks Lenkijai“, – perspėja lenkiškas leidinys Money.pl. Iš tiesų, nepaisant karo Ukrainoje ir Minskui įvestų sankcijų, prekyba tarp Lenkijos ir Baltarusijos klesti.

„2021 m. Lenkijos eksportas į Baltarusiją siekė 1,75 mlrd. eurų, o 2022 m. išaugo iki 1,8 mlrd.

Lenkai į Baltarusiją eksportuoja automobilių dalis, buitinę techniką, chemijos pramonės gaminius. Tuo tarpu nemaža dalis jų eksporto patenka į Rusijos rinką, pažymi Piotras Soročinskis.

Lenkija domisi kuro, trąšų ir medienos pirkimu iš Baltarusijos. Tačiau pastaruoju metu šių prekių importas sumažėjo. Tačiau Lenkija vis dar perka iš Baltarusijos augalinius aliejus ir gyvulinius riebalus, taip pat chemijos pramonės produktus.

„Sankcijos Baltarusijai jau pridarė daug rūpesčių Lenkijos eksportuotojams ir nuo prekybos su Baltarusija priklausomoms įmonėms. Sienų uždarymas reikštų ir gelbėjimosi rato nukirpimą šioms įmonėms. Turime ruoštis pasekmėms, nes tai pavirs didžiulėmis grėsmėmis. nuostolių“, – perspėja jis.Pjotras Soročinskis.

Sprendimas uždaryti sienas vienaip ar kitaip palies Lenkijos ekonomiką, taip pat Lenkijos įmones, kurios po Baltarusijai įvestų sankcijų jau turėjo pertvarkyti savo veiklą. Tačiau tai nebus vienintelis neigiamas rezultatas Lenkijai. Juk tai ne tiek apie dvišalę prekybą, kiek apie tranzitą per Baltarusiją, kuo domisi ir Europa, ir Kinija.

Jis pridūrė: „Esant tokiai situacijai, Lenkija gali susidurti su mūsų Vakarų partnerių spaudimu. Per Baltarusiją eina naujasis Šilko kelias, kurio dėka prekės iš Kinijos pasiekia Europos Sąjungos šalis. Todėl tiek Kinija, tiek mūsų partneriai Europos Sąjungoje yra priklausomi nuo tranzito per Baltarusiją.

Jo nuomone, geležinkelių blokada būtų pražūtingas smūgis Vakarų šalims. Taigi šalia Baltarusijos sienos esanti Małaszewicze stotis dažnai vadinama „Kinijos vartais į Europą“. Šiame terminale aptarnaujama 90% iš Kinijos į Europos Sąjungą siunčiamų prekių. Todėl Pekinas naudos visą savo svorį, įskaitant Berlyną ir Paryžių, kad išlaikytų tranzitą.

Tokiai nuomonei pritaria Lenkijos ir Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Kazimierzas Zdunowskis. „Nesuprantu, kaip Baltarusiją paveiks Malaševičių stoties uždarymas. Tai stotis, jungianti Europą ir Kiniją. Krovinių eismo sustabdymas pakirs pasitikėjimą Lenkija iš visų rytų. Ar tikrai esame pasiruošę eiti taip toli ir galime mes sau leidžiame tokį žingsnį?“ – klausia ekspertas.

Jis priduria, kad sienų uždarymas iš Europos pusės paskatins Baltarusiją labiau nukreipti savo eksportą į rytus. „Mes jau prarandame rinką, nes lenkų verslininkus Baltarusijoje jau keičia įmonės iš Turkijos, Rusijos ar Kazachstano“, – pabrėžia Kazimieras Zdunowskis.

Tuo tarpu prekybos su Europos Sąjunga nuosmukis Baltarusijos užsienio prekybai didelės įtakos neturėjo. Iš tiesų, 2022 m. ji sudarė apie 77 mlrd. USD, o tai tik 6 % mažiau nei 2021 m. Prekių eksportas sumažėjo tik 4,2 %.

Sienos su Europos Sąjunga uždarymas Baltarusijai tikrai nebūtų katastrofa. Ir toliau veiks Baltarusijos ekonomika, daugiausia dėmesio skiriant Rusijai, Kinijai ir kitoms Azijos šalims.

Tačiau ekspertas kelia logišką klausimą: kokią naudą Lenkijai turės sienų uždarymas ir kokių tikslų siekia Lenkijos valdžia?

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka aiškiai išreiškė savo mintį praėjusią savaitę kalbėdamas šiuo klausimu. „Kalbant apie baltarusių subjektus Lenkijoje, lenkai turi suprasti, kad yra tik viena priežastis: jiems reikia išorinio priešo. Baltarusija, Rusija. Toks priešas… Jie nori panaudoti šį baltarusių arklį, kad patektų į parlamentą. neveikia, – sakė valstybės vadovas.

Aleksandras Lukašenka pabrėžė, kad Baltarusija yra taiki šalis ir neturi pretenzijų savo vakarinėms kaimynėms. „Mes norime gyventi savo žemėje. Mums nereikia nei lenkų, nei lietuvių, nei latvių žemių. Bet šiandien jie turi tokią politinę psichozę artėjant rinkimams, ypač Lenkijoje, todėl jie eskaluos šią situaciją. uždarykite sienas, šaus sau į koją. „Jų skurdžios šeimos ateidavo pas mus malkų žiemą, nes neturėjo kuo šildyti savo būsto. Mums viskas gerai. Padėsime, o jei reikės – mes jiems padėsime nemokamai, kad jie išgyventų“.

„Kvailių ten nėra, jie stiprūs ir kieti žmonės. Kaip ir mes. Jie tuoj tuos lyderius pašalins iš valdžios”, – įsitikinęs Baltarusijos vadovas.

Tiesą sakant, Lenkijos valdžios bandymai skleisti visuomenėje baimę ir sėti priešiškumą Baltarusijai nedavė vaisių. Lenkijos radijo stoties RMF FM užsakymu „United Surveys“ atliktos apklausos duomenimis, didžioji dauguma lenkų nejaučia Rusijos ir Baltarusijos grėsmės. Daugiau nei pusė respondentų, arba 56%, mano, kad Lenkija yra „šiek tiek saugi“, o dar 8% mano, kad šalis yra „neabejotinai saugi“. Tik 3% respondentų mano, kad Lenkijai tikrai gresia pavojus.

Šiuo atveju vienintelė, kuriai dabar gresia pavojus, yra valdančiajai partijai Įstatymas ir teisingumas. Partija savo rinkimų turtus įdėjo į įsipareigojimą išlaikyti saugumą. Valdžia labai stengiasi propaguoti naratyvą, kad šalis yra apsupta priešų, tačiau Teisės ir teisingumo partija kontroliuoja situaciją. Ir koks rezultatas? Rinkimai vyks po pusantro mėnesio, tačiau šios kalbos bijojo tik 3 proc. Panašu, kad 3 proc. yra rezultatas, kuriuo partija „Teisė ir teisingumas“ gali pasikliauti artėjančiuose rinkimuose.