2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjunga išgyveno didžiausią plėtrą, priimdama dešimt naujų šalių, tarp jų ir Baltijos valstybes: Estiją, Latviją ir Lietuvą.

Šiemet minime 20-ąsias narystės metines, o šia proga šios trys šalys pirmą kartą Airijoje rengia Baltijos šalių kino festivalį.

Festivalyje bus rodomas po vieną filmą iš kiekvienos Baltijos šalies ir jis vyks balandžio 19 ir 20 dienomis kino teatre „Triskell“.

Ją organizuoja Latvijos, Lietuvos ir Estijos ambasados ​​Airijoje, moderavo Estijos ambasadorius Kairi Kunka, Latvijos ambasadorius Juris Stalmestars ir Lietuvos ambasadorius Marius Gudynas.

Ambasadorė Conca sako, kad Airija pirmininkavo ES plėtros metu ir nekantriai laukia festivalio, kuris suartins Airiją ir Baltijos šalis.

„Šis festivalis suteiks Airijos žmonėms unikalią galimybę daugiau sužinoti apie trijų Baltijos šalių gyvenimą, istoriją ir kultūrą“, – sakė ji.

Ambasadorius Konca kviečia Korko estų, latvių ir lietuvių bendruomenių narius dalyvauti festivalyje. „Tikiuosi, kad jiems patiks ši unikali kultūros šventė“, – pridūrė ji. Kino sezonas taip pat sužavės airių kino gerbėjus.

Kultūra visada vaidino svarbų vaidmenį Europos Sąjungoje, o kino industrija klesti visoje Sąjungoje, taip pat ir Baltijos šalyse. Filmas yra puikus būdas pažvelgti į kultūrą ir leisti žiūrovams patirti gyvenimą kitoje šalyje, istoriškai ar šiais laikais, todėl tai idealus būdas švęsti 20 metų jubiliejų.

„Opening Night Film Living Images“ yra Estijos filmas, režisierius Hardy Vollmer ir išleistas 2013 m. Tai istorija apie Hilmi, gimusią 1908 m. baronui von Strandmannui priklausančiame name. Namas yra Estijos sostinėje Taline.

Helmy mažai žino apie savo tėvus. Ji žino, kad jos mama buvo tarnaitė, bet viskas po to – paslaptis, kurią ji pamažu atskleidžia.

Keli skirtingi aktoriai vaidina Helmy, kai ji sensta per visą filmą, įskaitant Sandra Osberg, Brettą Wegemastą ir Anu Lamb.

Užaugusi Helmy susidraugauja su berniuku Eriku, kuris taip pat gyvena šiame name, ir patraukia kino techniko Juliaus dėmesį.

Likimas reiškia, kad Helmi name gyvens visą savo gyvenimą, o per šimtmetį tokie namai kaip Helmi Taline mato didelius pokyčius, vieni laimingus, kiti tragiškus.

Ambasadorė Conca sako, kad filme per Namų objektyvą atskleidžiama visa XX amžiaus istorijos apimtis. Tai būdinga Estijai, bet taip pat atspindi likusį pasaulį.

„Tai istorija apie susitikimą žmonių, kurių likimai krypsta į XX amžiaus Europos istoriją, pirmiausia Estijoje, bet beveik visame pasaulyje: revoliucijos, karai, šalių kūrimasis, žlugimas, naujos pradžios šie įvykiai – tai butas viršutiniame aukšte, kurio gyventojai kartu su jo gyventojais pamatys visus juos supančius dramatiškus įvykius ir pokyčius.

Ambasadorius taip pat sako, kad Airijos auditorija galės susisiekti su filmo žinute.

„Šio namo istorija – tai istorija apie Estiją, geruosius ir bloguosius.

Tam tikra prasme tai yra laisvės vertės apraiška, kurią tiek estai, tiek airiai dėl mūsų istorijos galbūt vertina giliau nei daugelis kitų.

Lietuviškas pasiūlymas – pernai išleistas režisierės Agnės Zalanskaitės „Bučiniai, Juozas“. Jis sukurtas pagal tikrą Juozo Vitkaus-Kazimieraičio, kurį vaidina Dainius Kazlauskas, istoriją. Antrojo pasaulinio karo metais buvo aukštas Lietuvos karys, karui pasibaigus liko kariuomenėje.

Nors turėjo galimybę keliauti į Ameriką ir gyventi ramiai bei saugiai, po sovietų įsiveržimų į Lietuvą jis pasirinko pasilikti ir kovoti už savo šalį.

Tūkstančiams karių kovoje su sovietais vadovavęs Vitkos Kazimeritis tapo tautiniu didvyriu ir mylimu laisvės kovotoju.

Filmas tyrinėja žmonių aukas vardan laisvės ir kviečia žiūrovus pagalvoti, ką jie darytų susidūrę su panašiomis aplinkybėmis. Ar liksite kovoti už laisvę ar eisite lengvesniu keliu į saugumą?

Filmas nufilmuotas dokumentinio filmo stiliumi, tarsi būtų įvykęs XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, o aktoriai atlieka tikrų žmonių vaidmenis.

Latvijai atstovauja „Soviet Milk“, sukurta remiantis tikra istorija ir paremta geriausiai parduodama latvių rašytojos Noros Xtinos to paties pavadinimo knyga. Filmą režisuoja Inara Coleman, o jo premjera planuojama 2023 m.

[1945–1989msovietųokupacijosLatvijojeveiksmasyragalingamotinosirdukrosAstros(MajaDovika)irNoros(RutaKronberga)drama

Astra yra talentinga gydytoja, puolanti sovietinį režimą, tačiau jos nepaisymas turi skaudžių pasekmių. Ji praranda karjerą ir pagrindinį motinos ryšį su vaiku ir panyra į gilią depresiją.

Kai Nora tampa paaugle, ji ir jos biseksuali draugė Jessie (Zane Berrand) randa būdą užmegzti ryšį su Astra, nes režimo metu jiems taip pat teks pilnametystė.

Filme kalbama apie tvirtumą ir pasiaukojimą, ypač moterims, totalitariniuose režimuose.

Baltijos šalių kino festivalis balandžio 19–20 dienomis vyksta kino teatre „Triskell“, žr www.triskelartscentre.ie