Komentarai Tomas Reichenbachas،, Lietuvos banko pinigų politikos departamento vyriausiasis ekonomistas

Atnaujindamas strategiją, ECB glaudžiai bendradarbiavo su euro zonos šalių nacionaliniais centriniais bankais, įskaitant Lietuvos banką, kurie kartu sudaro euro sistemą. Paskutinį kartą Europos centrinio banko pinigų politikos strategija buvo peržiūrėta 2003 m.

Pasaulio ekonomika, įskaitant euro zonos ekonomiką, nuo 2003 m. Patyrė reikšmingų pokyčių. Senstanti visuomenė, sulėtėjęs darbo našumo augimo tempas ir nuolatiniai 2008–2009 m. Pasaulinės finansų krizės padariniai smarkiai sumažino palūkanų normas ir tuo pačiu metu Europos centrinis bankas ir kiti centriniai bankai padės ekonomikos atsigavimui, kai palūkanos bus sumažintos. Ilgesnė gyvenimo trukmė išsivysčiusiose šalyse skatina žmones vis daugiau taupyti senatvei. Savo ruožtu didesnės santaupos mažina palūkanų normas.

Kitas struktūrinių pokyčių pavyzdys yra ekonomikos skaitmeninimas ir globalizacija. Siekiant sklandaus pinigų politikos vykdymo, ypač svarbu, kaip ir kodėl keičiasi skirtingos kainos, o kainų nustatymo būdas per daugelį metų labai pasikeitė. Didėjant elektroninei prekybai, žmonėms lengviau palyginti skirtingų produktų kainas ir pirkti prekes iš viso pasaulio, o tai sustiprina kainų konkurenciją. Elektroninė prekyba 2003 metais dar buvo visiškai nauja sritis, o dabar tai yra daugelio žmonių kasdienybė. Tai galima lengvai iliustruoti statistika: „Amazon“2003 metais jos pardavimai siekė kiek daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių, o 2020 m. – kiek daugiau nei 67 mlrd.

Dėl visų šių priežasčių Europos centrinio banko pinigų politikos strategija buvo peržiūrėta ir ateityje bus reguliariai peržiūrima (kita peržiūra numatyta 2025 m.). Pagrindinės šių metų liepos mėn. Paskelbtos apžvalgos išvados yra šios: 1. Priimtas simetriškas 2% infliacijos tikslas vidutiniu laikotarpiu. 2 – Rekomenduojama nuosekliai tobulinti Suderintą vartotojų kainų indeksą, kad jis geriau atspindėtų su būstu susijusias nusidėvėjimo išlaidas; 3. Ambicingo klimato veiksmų plano priėmimas.

Kokios yra kiekvieno iš šių įvykių pasekmės, kurios netiesiogiai paveiks milijonus europiečių?

Atnaujintas infliacijos tikslas

Nors gyventojai dažnai į bet kokį kainų padidėjimą žiūri kaip į neigiamą reiškinį, ekonomika gali tinkamai veikti tik tada, kai kainos pamažu kyla. Tai galima iliustruoti vienu pavyzdžiu: įsivaizduokite, kad vartojimo prekių kainos krenta. Tarkime, žinoma, kad televizorius (ar kitas produktas) po mėnesio kainuos mažiau. Taigi kodėl šiandien pirkti šį produktą? Ar galima laukti? Nors tai gali atrodyti logiškas sprendimas kiekvienam asmeniui, jis gali labai pakenkti visai ekonomikai. Jei visi gyventojai perka mažiau prekių – laukdami, kol jos atpigs – tai turės įtakos jas gaminančioms įmonėms, o tai sumažins gamybą, o tai savo ruožtu privers mažinti darbuotojų skaičių ir šių darbuotojų pajamas. Mažesnės pajamos dar labiau sumažins prekių paklausą, o verslui ir namų ūkiams bus sunkiau sumokėti skolas. Dėl to gali kilti defliacinė ekonomikos spiralė – sumažės ne tik kainos, bet ir mažesnė prekių paklausa, mažės realios darbuotojų pajamos, taip pat padidės bankrotų ir bedarbių skaičius. Tačiau hiperinfliacija taip pat kenkia. Spartus žaliavų kainų kilimas gali būti labai stipri paskata pirkti prekes jau dabar, o tai perkaitins ekonomiką ir paskatins įmones bei vartotojus priimti nepagrįstus sprendimus. Dėl šių priežasčių būtina rasti tinkamą pusiausvyrą, didėjant kainoms, bet tik palaipsniui.

Atsižvelgiant į tai, ECB analizė rodo, kad simetriškas 2% infliacijos tikslas, nustatytas vidutiniu laikotarpiu, yra tinkamas siekiant užtikrinti sveiką ekonomikos augimą. Naujoji apibrėžtis yra aiškesnė nei ankstesnė formuluotė, kuria buvo siekiama padidinti metines normas „žemiau 2%, bet beveik 2%“. Naujai suformuluotas tikslas yra simetriškas, o tai reiškia, kad bet koks nukrypimas į abi puses yra vienodai nepageidaujamas. Tiek per lėtas, tiek per spartus kainų kilimas kenkia ekonomikai.

Įtraukite būsto savininko išlaidas

Šiuo metu infliacijos priemonės apima vartojimo prekių ir paslaugų kainų tendencijas, tačiau neatsižvelgiama į investicinių prekių (tokių kaip akcijos, obligacijos, auksas ir kt.) Kainų svyravimus. Čia yra konceptualus klausimas, ar būstas turėtų būti vertinamas kaip investicija, ar vartojimo vienetas. Istoriškai savininkų apgyvendintos būsto kainos nebuvo įtrauktos į standartinius Europos centrinio banko naudojamus infliacijos rodiklius. Tačiau tai yra ypač svarbi „prekė“ gyventojams, nes kylančios nekilnojamojo turto kainos daro didelę įtaką būsto prieinamumui. Šią centrinių bankų problemą dažnai išreiškė daugelio euro zonos šalių gyventojai, įskaitant ir Lietuvą.

Europos centrinio banko analizė parodė, kad į infliacijos priemones įtraukus savininkų gyvenamųjų namų išlaidas geriau atsirastų su namų ūkiais susijusios infliacijos lygis. Taigi Europos centrinis bankas paprašė Europos Komisijos kuo greičiau sukurti naują indeksą (arba papildyti vieną iš esamų) infliacijai matuoti, į kurią bus įtrauktos naujos būsto pirkimo kainos ir kitos susijusios išlaidos. Kadangi tai gali užtrukti keletą metų, pereinamuoju laikotarpiu ECB taip pat atsižvelgs į įvairius sintetinius rodiklius, pagrįstus būsto kainų pokyčiais.

kovojant su klimato kaita

Tikėtina, kad klimato kaitos kontrolė taps vienu didžiausių šio amžiaus iššūkių, o tai turės įtakos ir kainų stabilumui. Dėl šios priežasties Europos centrinis bankas įsipareigojo parengti plataus užmojo klimato kaitos veiksmų planą.

Nors vyriausybės ir parlamentai yra tiesiogiai atsakingi už kovos su klimato kaita veiksmus, Europos centrinis bankas taip pat pripažįsta poreikį toliau integruoti klimato kaitos klausimus į savo veiklos sritis. Pagal patvirtintą veiksmų planą buvo įsipareigota plėsti klimato kaitos analitinius gebėjimus ir, kiek įmanoma, į pinigų politikos procesus įtraukti klimato kaitos aspektus.

Europos centrinio banko pinigų politikos strategija yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis turėtų būti priimami pinigų politikos sprendimai, pagrįsti euro sistema, apimančia ir Lietuvos banką, todėl anksčiau ar vėliau šie pokyčiai pasieks daugelį mūsų.

Bene svarbiausia, kad šį kartą sprendimai keisti strategiją buvo priimti konsultuojantis su visomis suinteresuotomis visuomenės grupėmis. Lietuvos institucijos ir organizacijos turėjo galimybę išsakyti savo poziciją Lietuvos banko organizuojamo ECB klausymosi renginio metu. Tikimės, kad tai padės sukurti labiau integruotą, tvirtesnę ir lankstesnę pinigų sąjungą, kurios dalis mes esame.

Pagrindinis ECB tikslas – išlaikyti kainų stabilumą euro zonoje – išlieka nepakitęs. Nepažeidžiant kainų stabilumo tikslo, euro sistema rėmė ir toliau rems plačią Europos Sąjungos ekonominę politiką, kuria siekiama subalansuoto ekonomikos augimo, užimtumo visiems, socialinės pažangos, aplinkos apsaugos ir jos kokybės gerinimo.

Čia išreikštos tik autorių nuomonės ir nebūtinai atspindi Lietuvos banko ar Eurosistemos požiūrį.