Didėjant susidomėjimui rizikos kapitalu, Lankstus ekonomikos augimas Ir a vienaragio bumas, Lietuva yra vienas iš pirmaujančių inovacijų centrų Vidurio ir Rytų Europoje (VRE). Nors vidutinis finansavimas vienam startuoliui visame pasaulyje mažėja, taip pat… didėja Vidurio ir Rytų Europoje, o Lietuva įmonės verte auga sparčiausiai nuo 2017 m.

Ypač šalyje pastebimas augimas giliųjų technologijų startuoliai, Gyvybės mokslų naujovėmis remiamas ir palankus Mokesčių ir teisinė sistema.

Tačiau ar tai vieninteliai veiksniai, skatinantys gilųjį Lietuvos technologijų bumą – ir ko galime tikėtis iš šio sektoriaus? – paklausė ekspertų sietas.

Galia STEM

Lietuvos inovacijų agentūros duomenys rodo, kad Lietuva užėmė antrąją vietą ES – ketvirtadalis studentų pasirinko akademines STEM disciplinas (iš 56 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų). Lietuva taip pat užima antrąją vietą tarp EBPO šalių 49 % Moterys moksle.

„Ypač gyvybės mokslų srityje turime labai stiprius universitetus. Čia išvystytos tokios technologijos kaip CRISPR, o institucinės žinios labai praverčia – jos padeda giliųjų technologijų sektoriaus augimui.“ Mikrofluidikos tyrimai ir plėtra.

„Per pastaruosius penkerius metus taip pat buvo daug dėmesio skiriama verslumo skatinimui STEM bendruomenėje ir buvo sukurtos naujos verslumo skatinimo programos – kai aš studijavau, maždaug prieš 10–15 metų, šių mokymų nebuvo. “, – priduria jis.

Dosnios viešojo finansavimo galimybės taip pat yra giliųjų technologijų variklis Lietuvoje, sako Roberta Rudokini, Startup Lithuania prezidentė. „Startup Litty“ yra nacionalinis šalies startuolių ekosistemos fasilitatorius, padedantis Lietuvos startuoliams visuose jų vystymosi etapuose – nuo ​​idėjos įgyvendinimo iki tarptautinio reklamavimo. Ją remia Lietuvos inovacijų agentūra – oficiali viešoji agentūra, atsakinga už inovacijų skatinimą šalyje.

„Ruošiama daug paramos planų, ypač giliųjų technologijų startuoliams – yra dotacijos startuoliams, plėtojantiems dirbtinį intelektą ir blokų grandinę, ką tik pradėjo veikti kiti nauji akceleratorių fondai, iš kurių vienas – „Baltic Sandbox Ventures“ – bus skirtas būtent tech.“ „Mokslo startuoliai“, – sako Rudokinis.

„Baltic Sandbox Ventures“ 2022 metais savo pirmajam giliųjų technologijų fondui surinko 10 milijonų eurų, tapdamas pirmuoju rizikos kapitalo fondu Baltijos regione, orientuojančiu dėmesį tik į ankstyvosios stadijos giliųjų technologijų ir gyvybės mokslų sprendimus.

Tačiau dar yra kur tobulėti. Vyriausybė turėtų sutelkti dėmesį į geriausių startuolių skatinimą augti, o ne per daug išsklaidyti savo išteklius remiant daugybę startuolių, sako Andrius Šlikis, Lietuvos lazerinių mikrogamybos sprendimų kūrėjos Workshop of Photonics valdybos narys ir verslo plėtros vadovas.

„Mes taip pat neabejotinai patiriame pasaulinį technologijų talentų trūkumą, nes STEM talentai dažnai patenka į įmonių įmones, o ne į pradedančias įmones“, – sako jis.

Jis priduria, kad nepaisant trūkumo, sektorių į priekį vis dar varo didelis kiekis techninių talentų, pasiruošusių dirbti Lietuvos giliųjų technologijų sektoriuje.

„Talentingi, nebijantys susitepti rankų, turintys gerą išsilavinimą ir patirtį bei nesirenkantys lengvo kelio dirbti įkurtose įmonėse, grįžta į Lietuvą, pasiraitoja rankoves ir kuria“, – sako Selikis. .

Tinkama mokesčių sistema

Palanki mokesčių ir teisinė sistema Lietuvoje Įgalioja technologijų įmones Norint augti ir pritraukti investicijų, spartus augimo tempas taip pat turėtų paskatinti didelio masto pasitraukimus. Tai savo ruožtu sukuria sniego gniūžtės efektą, nes technologijų įkūrėjai, turintys kapitalo iš sėkmingų pasitraukimų, investuoja į naujus startuolius.

Dalis šalies Mokesčių paskatos inovacijoms Jie apima vienerių metų pelno mokesčio lengvatą mažoms įmonėms, mokesčių lengvatą įmonėms, investuojančioms į skaitmeninę transformaciją, ir trumpesnį amortizacijos laikotarpį turtui, naudojamam tyrimams ir plėtrai. Į Lietuvą persikėlė daugiau nei 100 steigėjų Starto viza Kuris buvo paleistas 2017 m.

„VC Index Ventures“ duomenimis, Baltijos regione – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – taip pat galioja vieni geriausių Europoje reglamentų, taikomų įmonėms, norinčioms siūlyti akcijų opcionus savo darbuotojams. Taip startuoliams lengviau pritraukti ir išlaikyti talentus, o tai daro teigiamą poveikį visai technologijų ekosistemai.

Tačiau ne visi steigėjai sutinka, kad Lietuvos mokesčių ir teisinė sistema turi daug įtakos inovacijų augimui. „Nemanau, kad mokesčių sistema ypač palanki naujų įmonių kūrimuisi, nes verslininkai paprastai nesėdi ir nesako „tai puiki mokestinė aplinka įmonei steigti“, – sako Ninesas.

„Bet tai padeda įmonei augti jau įsteigus.“ Kitas svarbus veiksnys – Lietuvos vyriausybės ir Europos Sąjungos investicijos į giliųjų technologijų ir gyvybės mokslų sektorius, kurios neabejotinai pradėjo duoti vaisių ir buvo naudingos pradžioje. mūsų įmonės etapais“, – priduria jis.

Gyvybės mokslų sektorius yra stiprus

Lietuvos gyvybės mokslų sektorius yra vienas sparčiausiai augančių sektorių Europoje, prie kurio tikimasi prisidėti 5 % iki 2030 m. Lietuvos BVP. Lietuvos inovacijų agentūros duomenimis, vien 2021 m. Lietuvos gyvybės mokslų sektorius išaugo beveik 87 proc. ir uždirbo 2 mlrd. eurų.

„Gyvybės mokslų sektorius yra vienas kertinių Lietuvos giliųjų technologijų ekosistemos akmenų – kartu su fiziniais mokslais, mašininiu mokymusi grįstais IRT sprendimais, robotika, naujais energetikos startuoliais, kosmoso technologijomis, augančiu gynybos ir dvejopos paskirties sektoriumi“, – sako Dominykas. .. Milašius, Lietuvos giliųjų technologijų startuolio „Delta Biosciences“ įkūrėjas ir „Baltic Sandbox Ventures“ investicijų partneris.

Jis priduria, kad gyvybės mokslai „tampa matomiausiu Lietuvos giliųjų technologijų eksportu“ ir pastebimi pokyčiai – nuo ​​vietinio biotechnologijų milžino įsigijimo. Thermo Fisher Scientific „Fermentas“. Dėl pastarųjų Taivano investicijų Lazeris, Puslaidininkiai ir medicininis dirbtinis intelektas.

Remiantis Lietuvos inovacijų agentūros duomenimis, šiuo metu šalyje veikia apie 68 gyvybės mokslų startuoliai.

„Lietuvoje turime daug pagrindinių kompetencijų ne tik molekulinės biologijos technologijų srityje, bet ir AI sektoriuje gyvybės moksluose – dvi pagrindinės sritys yra ligų diagnostika pagal tokius vaizdus kaip radiologija ar baltymų ir molekulinės bibliotekos kūrimas. Tai sektorius, kuris neabejotinai auga”, – sako Naenis. 2023 metais pamatysime, kad dvi šio sektoriaus įmonės toliau progresuos.

Atsparumas neramiais laikais

Lietuva dabar susiduria su tokiais netikrumais kaip platesnis rinkos nuosmukis ir karas Ukrainoje. Nors investicijos į giliąsias technologijas auga visame Baltijos regione – 2022 m. gauta 90,3 mln. USD, palyginti su 69,4 mln. USD 2021 m., tai vis dar yra daug mažesnė nei likusioje Europoje.

Dar daug reikia nuveikti ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. „Didesniems finansavimo etapams daugiausia vadovauja išorės investuotojai, privatus ir tarptautinis rizikos kapitalas vis dar atsilieka, todėl reikia daugiau ryšių su akademine bendruomene“, – sako Melasijas.

Tačiau Rudokieni pabrėžia, kad nepaisant iššūkių, pramonė išliko stebėtinai atspari. „Net spaudžiant geopolitinėms ir makroekonominėms sąlygoms bei investuotojams griežtinant savo portfelius, mus vis dar labai stebina mūsų startuolių skaičius – jie tikrai ištvermingi ir aktyviai samdo, augina pardavimus, žengia į naujas rinkas ir moka daugiau mokesčių už startuolius. “, – sako ji. – Šalies biudžetas.

Milašius priduria manantis, kad per artimiausius kelerius metus Lietuvos giliųjų technologijų sektorius turėtų parodyti geresnį augimą nei daugelis kitų žemyne ​​esančių kolegų.

„Nors didžioji dalis ankstyvojo etapo giliųjų technologijų finansavimo istoriškai buvo teikiama vyriausybės dotacijų arba greitintuvo bilietų forma, vis daugiau vietinių investuotojų ir rizikos kapitalo įmonių dabar geriau supranta giliąsias technologijas ir naudojasi ankstyvomis galimybėmis“, – sako jis.

Melasius sako, kad kelias į priekį yra giliųjų technologijų panaudojimas, siekiant apsaugoti Lietuvą nuo tolesnės geopolitinės rizikos.

„Mano nuomone, Lietuva šią geopolitinę krizę gali paversti geoekonomine galimybe“, – sako jis. „Sukūrus nacionalinę giliųjų technologijų ekosistemą į variklį, kuris reguliariai gamina pasaulinio lygio intelektinę nuosavybę, pritraukia tarptautines investicijas ir kuria sąjungininkų šalių bei ekosistemų pasitikėjimą.