Kodėl fintech klesti Lietuvoje?

Lietuva vis labiau įsitvirtina Fintech sektoriuje ir įgauna vis didesnį tarptautinį pripažinimą. Statistika nemeluoja – šalis kasmet sulaukia vis daugiau užsienio įmonių investicijų ir interesų. Pavyzdžiui, 2022 metais šis sektorius į Lietuvą pritrauks investicijų už 67,9 mln. Per pirmąjį 2022 m. pusmetį fintech įmonės šalyje užfiksavo įspūdingas 375 mln. eurų pajamas, ty 80% daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

„Fintech Landscape Lithuania Overview“ duomenimis, pernai Lietuvoje veikė 263 „Fintech“ įmonės. Lietuva yra didžiausias finansinių technologijų centras Europos Sąjungoje pagal licencijuotas įmones. Be to, ši šalis užima 8 vietą pasaulyje, turinti mažiausiai pinigų plovimo/terorizmo finansavimo rizikos, ir 3 vietą EBPO pagal pelno mokesčio konkurencingumą. Fintech sektoriaus atstovai Lietuvoje kažką daro teisingai, o vykdomoji valdžia taip pat sukuria geras sąlygas šio sektoriaus plėtrai.

Žinios dalijamasi

Viena didžiausių „Fintech“ sektoriaus stiprybių Lietuvoje yra vieninga ekosistema su bendradarbiavimu ir tarpusavio ryšiais sektoriuje. Asociacija „Fintech Hub LT“, taip pat visuomeninė organizacija „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos bankas, LR Finansų ministerija, kitos įmonės kartu sprendžia finansų sektoriaus problemas. Prieš šešerius metus Lietuvos bankui finansines technologijas pripažinus strategine savo veiklos kryptimi, sektorius pradėjo judėti sparčiau, nes rinkos dalyviams ėmė mažėti kliūtys patekti į didesnes rinkas.

Turiu prisipažinti, kad tokio glaudaus bendradarbiavimo kitose šalyse dar nemačiau. Kol kas šios tikslinės pastangos duoda rezultatų.

Pavyzdžiui, „Rockit Vilnius“ renginys ir darbo erdvė verslininkams ir inovatoriams suteikia galimybę rengti susitikimus, keistis patirtimi ir nuomonėmis, taip pat rengti mokymus. Tai suteikia daug galimybių užmegzti ryšius ir keistis žiniomis tarp sektoriaus atstovų sostinėje. Profesionalai pastebėjo, kad įmonės, organizacijos ir viešosios įstaigos noriai dalijasi savo patirtimi su kolegomis susitikimuose, seminaruose, hakatonuose ir diskusijose, taip parodydamos palaikymą vieni kitiems ir bendram tikslui populiarinti „Fintech“ Lietuvoje.

READ  Lietuva su naujomis gairėmis siekia tapti FinTech centru Europoje

Patikimi jauni specialistai

Pasaulinis iššūkis FinTech sektoriui yra įdarbinimas tiek pritraukiant, tiek išlaikant darbuotojus, tiek užtikrinant jų pasirengimą nuo pat pirmųjų studijų metų. Lietuva taip pat rado šios problemos sprendimą. Šalyje sparčiai augant finansinių technologijų sektoriui, jaunimas pastebi šio sektoriaus sėkmę ir pritraukiamų investicijų kiekį bei nori siekti karjeros būtent šioje srityje. Lietuvoje 2020-2021 metais IKT studijas besirenkančių jaunuolių padaugėjo 17 proc.

Jau seniai ne paslaptis, kad IT specialistai svariai prisideda prie užsienio investuotojų pritraukimo. Lietuvoje dauguma specialistų laisvai kalba angliškai, todėl tarptautinėms įmonėms lengviau susirasti darbuotojus ir pašalinti tarpusavio bendravimo barjerą. Be to, Lietuva Europos Sąjungoje užima ketvirtą vietą pagal šioje srityje dirbančių jaunų IRT specialistų skaičių.

Vyriausybės susidomėjimas finansinių technologijų plėtra

Didelės įtakos „Fintech“ sėkmei Lietuvoje padarė ir Lietuvos valdžia. Įvedus fiksuotą 15 % pelno mokesčio tarifą – vis dar vieną mažiausių Europoje – užsienio verslininkai natūraliai keičia šią tendenciją. Pastebėjau, kad investuotojai, lyginantys Europos Sąjungos sostines, norėdami nuspręsti, kurioje šalyje verta steigti biurą, nustebino itin žemomis nuomos mokesčiais, interneto sparta ir kibernetinio saugumo lygiu. Dėl nuolat besivystančios ir besikeičiančios skaitmeninės infrastruktūros, specialistų gausos ir skaitmeninių įgūdžių prieinamumo technologijų verslui nėra jokių trūkumų.

Po pandemijos kilusi darbo ir profesinių pokyčių banga bei technologijų sukurtų galimybių pripažinimas paskatino vis daugiau žmonių atsigręžti į IT ir finansų sektorius. Lietuvos valdžia greitai sureagavo į šią tendenciją, siūlydama paramą norintiems keisti specialybę. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, valstybės finansuojamos kvalifikacijos programos prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. Kasmet persikvalifikuoja ir specialiai tobulina savo įgūdžius apie 2500 specialistų.LR Ūkio ir inovacijų ministerija paskelbė apie tikslą iki 2026 metų perkvalifikuoti 19 tūkstančių specialistų, kurie patenkins augantį profesionalų poreikį rinkoje.

READ  Suomijos otokombo švenčia šešerius metus Lietuvoje: Vilnius nebėra tik taškas įmonės žemėlapyje

Lietuvos valdžios institucijos taip pat prisideda prie „Fintech“ plėtros per kitas finansines kompensacijas. Pernai pakeistas Darbo įstatymas palengvina užsieniečių įdarbinimą. Pavyzdžiui, kvalifikuotų darbuotojų atvykimo į kitą šalį išlaidoms padengti skirta pašalpa yra 3000 eurų. Be to, darbdavys už kiekvieną darbuotoją iš valstybės gali gauti iki 5256 eurų dydžio išmoką. Į Lietuvą dirbti atvykstantys užsieniečiai taip pat gali gauti reikiamus leidimus ir sumokėti mokesčius vienoje vietoje, nesiblaškydami tarp kelių įstaigų.

Be to, vyriausybė remia startuolius per investicinius fondus, dotacijas ir pagreitinimo programas. Be to, yra galimybių dalyvauti konkursuose, siekti sutelktinio finansavimo, pretenduoti į rizikos kapitalo fondus. Visi šie valdžios institucijų sprendimai labai palengvina „Fintech“ bendruomenę, kuri ir toliau ieško vietinių ir tarptautinių profesionalų plečiant savo verslo tinklą.

perspektyvas ir tikslus

Nors dabartinė Lietuvos FinTech situacija yra labai gera, šalies vyriausybės ir sektoriaus atstovai tuo nesustoja ir sugalvojo planą. Šiemet Finansų ministerijos, Lietuvos banko, „Investuok Lietuvoje“, „GO Vilnius“, „Rockit“, BCCS, „Fintech Hub LT“ ir „Infobalt“ asociacijos atstovai pasirašė memorandumą dėl finansinių technologijų sektoriaus plėtros veiksmų plano įgyvendinimo. Lietuvoje 2023-2028 m. Memorandume teigiama, kad valstybės institucijos ir rinkos dalyviai bendromis pastangomis sieks pagrindinių Gairėse nustatytų tikslų.

Siekdama skatinti kokybinę sektoriaus plėtrą, Finansų ministerija analizuos problemas, su kuriomis susiduria įmonės pritraukiant kapitalą, ir prireikus pasiūlys galimus sprendimus. Taip pat planuojama stiprinti bendradarbiavimą su aukštosiomis mokyklomis, nes nemaža dalis jų jau pradėjo vykdyti programas ar kursus, skirtus finansinių technologijų specialistų rengimui. Tai leis stabiliai ir tvariai augti sektoriui ateityje, sumažinant profesionalių darbuotojų trūkumo galimybę.

Ekmel Selenger, Europos komercinio banko stebėtojų tarybos pirmininkas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *