Lenkijos ir Lietuvos dujotiekis (GIPL), kaip planuota, buvo paleistas gegužės 1 d., o į Lenkiją dujos pateks nuo gegužės 2 d., sakė Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Anna Moskva.

Europos Sąjungos lėšomis finansuojama 522 kilometrų ilgio dujų jungtis Lenkija-Lietuva (GIPL) jungia Lenkijos ir Lietuvos dujų mainų sistemas. Visą pajėgumą jis turėtų pasiekti spalį.

Tikslinė dujotiekio talpa Lietuvos kryptimi bus 2,5 mlrd. kubinių metrų, Lenkijos kryptimi – 2 mlrd. kubinių metrų, o iki rugsėjo pabaigos – 2 mlrd. kubinių metrų į Lietuvą ir 1,9 mlrd. kubinių metrų į Lenkiją.

Gegužės 5 d. Maskva pareiškė atidarysianti papildomą infrastruktūrą, kuri leis daugiau perduoti dujų į Lenkiją.

Lietuvos padalinio operatorė „Amber Grid“ sujungs Lenkiją ir Lietuvos bei Baltijos ir Suomijos gamtinių dujų perdavimo sistemas su Europos Sąjunga. Jis veikia nuo Janyunu dujų kompresorių stoties Širvindų rajone iki Holovsių Lenkijos pusėje.

Likus šešiems mėnesiams iki ilgalaikio susitarimo su Lenkija pabaigos, jei Rusija nebūtų atnaujinusi tiekimo praėjusią savaitę nutraukusi tiekimą Jamalo dujotiekiu, Lenkijos 23,3 mlrd. kubinių metrų dujų saugyklos pajėgumai būtų buvę užpildyti 76 proc. 85 proc. Reikalingi metai. Lenkijos pareigūnai teigia, kad Baltijos dujotiekis, jungiantis Norvegiją su Lenkija ir Danija, kuriame dalyvauja Lenkijos valstybinė naftos ir dujų įmonė (PGNiG), turėtų pradėti eksploatuoti 2022 metų spalį.