Kinija po ginčų pagrasino prekybai su kai kuriomis šalimis. Jie kviečiasi „įmonę“ į pagalbą

VAŠINGTONAS – Verslas yra geras „įmonėje“.

Šalys „beldžia į duris ir skambina“, – neseniai interviu „The Associated Press“ sakė valstybės sekretoriaus pavaduotojas Jose Fernandezas. „Mes vykdome konsultacijų verslą, kuriam nereikia reklamuotis klientams, kai jie ateina.

Vadovaujama vyresniosios Valstybės departamento patarėjos Melanie Hart, grupė nagrinėja pažeidžiamumą ir kuria atsakymus šalims, kurios yra izoliuotos arba bijo prarasti prekybą su pasauline galia Kinija. Nuo grupės sukūrimo su Lietuva daugiau nei dešimt šalių kreipėsi pagalbos į Bideno administraciją, sakė Fernandezas.

Šios pastangos vyksta tuo metu, kai Vašingtonas intensyvina kampaniją, siekdamas susidoroti su Kinijos pasauline įtaka ir didina įtampą tarp dviejų varžovų.

Kinijos ambasada Vašingtone prieštaravo minčiai, kad Pekinas naudoja ekonominį spaudimą kitoms šalims, apibūdindama tai kaip „visiškai nepagrįstą“. Ji teigė, kad būtent Jungtinės Valstijos ekonomiškai tyčiojosi iš Kinijos piktnaudžiaudamos eksporto kontrole, nesąžiningai elgdamosi su Kinijos įmonėmis ir vadindamos Pekiną ekonominės prievartos vykdytoju.

Fernandezas sakė, kad tai yra taktika, „kurią Kinija naudoja vėl ir vėl“. Jie tiki, kad bauginimas veikia. Štai kodėl mes įsitraukėme į veiksmą. – Laikas sustabdyti šį reikalą.

Pavyzdžiui, kai 2010 metais Norvegijos komitetas Nobelio taikos premiją skyrė Kinijos disidentui, Pekinas nustojo pirkti lašišą iš šios Skandinavijos šalies. Po dvejų metų Kinija atmetė bananų importą iš Filipinų dėl teritorinio ginčo Pietų Kinijos jūroje. 2020 m. Pekinas atsiliepė į Australijos raginimą ištirti COVID-19 pandemijos kilmę padidindamas tarifus Australijos miežiams ir vynui.

READ  Atsinaujinančių išteklių susijungimų ir įsigijimų savaitės ataskaita (spalio 30 d.–lapkričio 3 d.)

Tada atėjo Lietuva. 2021 metų pabaigoje ir 2022 metų pradžioje Lietuvos įmonės matė įstrigusias krovinių siuntas į Kiniją ir iš jos, o didžiosios Europos bendrovės jas įspėjo, kad Kinijos rinkai skirtuose gaminiuose bus uždraustos lietuviškos automobilių dalys.

Tai įvyko po to, kai Lietuva leido de facto Taivano ambasadai Vilniuje vadinti Taivaną, o ne Taivano sostinę Taipėjus, kaip pageidauja Pekinas. Kinija laiko savarankišką salą Kinijos teritorijos dalimi ir protestavo prieš Taivano naudojimą.

Užuot pasidavusi, šiaurės Europos šalis paprašė pagalbos. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai sustiprėjo.

Amerikos diplomatai ieškojo naujų rinkų lietuviškoms prekėms. Vašingtono Eksporto-Importo bankas suteikė Vilniui 600 milijonų JAV dolerių eksporto kreditų, o Pentagonas su šia šalimi pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį.

„Bendrovė“ tai darė ir toliau. Pasak departamento pareigūno, kuris paprašė anonimiškumo, kad aptartų komandos detales, Valstybės departamentas yra pirmoji atsako linija ir gali koordinuoti veiksmus su kitomis JAV agentūromis, kad pasiektų „kiekvieną JAV vyriausybės turimą įrankį“.

Nors prireikia metų, kad pasaulinės tiekimo grandinės būtų sumažintos priklausomybei nuo tokių šalių kaip Kinija, komanda bando pasiūlyti greitesnį būdą sušvelninti krizę, sakė pareigūnas, palygindamas komandą su greitosios medicinos pagalbos tarnybomis, kurios „padeda jums išgyventi tą baisią situaciją. “. laikas.”

Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos gali bandyti bendradarbiauti su partneriais, kad padėtų šaliai greitai perkelti žemės ūkio produktus į naujas rinkas, pastatyti daugiau šaldymo saugyklų, kad produktai pasiektų tolimesnes rinkas, arba pagerinti produktų kokybę, kad patektų į daugiau rinkų.

Pareigūnas teigė, kad pagalba yra konfidenciali, atsisakė aptarti komandos turimas priemones ar įvardija šalis, kurios paprašė pagalbos.

Tai „svarbi ir labai reikalinga iniciatyva“, – sakė Azijos visuomenės politikos instituto Azijos ekonomikos reikalų direktorius Shai Westeris.

READ  Birželio mėnesį Lietuvos infliacija kyla

„Kinija vis dažniau naudoja ekonominę prievartą, siekdama spausti šalis dėl politinių ginčų, yra didelis iššūkis, į kurį reikia reaguoti koordinuotai“, – sakė B. Westeris, balandžio mėnesį ataskaitos šiuo klausimu autorius.

Westeris teigė, kad kitų šalių atsakymai rodo, kad tokio tipo paramos paklausa yra didelė.

Šį mėnesį Lietuvoje surengta konferencija apie pasipriešinimą ekonominiam spaudimui, o užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad šios priemonės tikslas „yra sutriuškinti aukas, priverčiant atšaukti ir viešai atsisakyti savo politikos“.

Kinijos ambasados ​​atstovas Liu Bingyu sakė, kad Lietuvos problema yra „politinė, o ne ekonominė problema“. Ją lėmė nesąžiningi Lietuvos veiksmai, kenkiantys Kinijos interesams, o ne dėl Kinijos spaudimo Lietuvai.

Konferencijoje dalyvavęs Fernandesas gyrė Lietuvą už pasipriešinimą Kinijai. „Lietuva mums suteikė galimybę parodyti, kad prievartai yra alternatyvų“, – sakė jis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *