Vaizdas į Zhangjiakou uostą Rytų Kinijos Jiangsu provincijoje spalio 21 d. Nuotrauka: cnsphoto

Kinijos muitinės ir pramonės darbuotojai pirmadienį paneigė kai kurių ES pareigūnų kaltinimus, kad Kinijos muitinė nevykdo prekių iš Lietuvos ar tų ES šalių, kuriose yra lietuviškų ingredientų, ir ragino ES pareigūnus liautis perdėti kaltinimus dėl „ekonominės prievartos“.

Tačiau viešai neatskleista informacija išreiškė susirūpinimą ir dėl produkcijos iš Lietuvos, kur, ne kartą trypiant vienos Kinijos principą, auga vidaus pyktis dėl Baltijos pajūrio šalies. Kai kurios Kinijos įmonės vengia lietuviškų gaminių dėl išaugusios prekybos rizikos.

Stebėtojai taip pat perspėjo, kad ES, užuot perdėjusi kaltinimus dėl „ekonominės prievartos“ Lietuvai, turėtų derėtis su Kinija įprastais kanalais, taip pat turėtų suprasti, kad jei kas nors bandytų pakenkti esminiams Kinijos interesams, tai turės sumokėti.

Kol kas negauta jokio oficialaus dokumento, kuriame būtų uždrausta importuoti prekes iš Lietuvos ar kitų šalių, bet turinčių lietuviškų komponentų, pirmadienį pranešė muitinės šaltinis Čingdao uoste Rytų Kinijos Šandongo provincijoje.

Šaltinis taip pat nurodė, kad dokumentai dėl lietuviškos medžiagos uždraudimo niekada nebuvo paskelbti. Naujausius su tarptautine prekyba susijusius dokumentus galite rasti oficialioje svetainėje [the customs administration]Šaltinis sakė.

Anksčiau ES vykdomasis viceprezidentas prekybai Valdis Dombrovskis interviu Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ teigė, kad Kinijos muitinė neišmuitino produkcijos iš ES šalių, kuriose naudojamos lietuviškos detalės ir komponentai, todėl situacija pablogėjo.

Dombrovskis pridūrė, kad ES labai stengsis rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą, rinkti įrodymus ir prireikus paduoti PPO į teismą.

Kinijos užsienio reikalų ministerija sukritikavo ES pareigūno „neatsakingus pasisakymus“, teigdama, kad užuominos, kad Kinijos muitinė neatlieka prekių iš ES šalių, kuriose naudojamos lietuviškos dalys ir komponentai, nėra teisingos.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas gruodžio 24-ąją sakė, kad kai kurios žiniasklaidos organizacijos išpūtė kaltinimus, esą Kinija išbraukė Lietuvą iš muitinės deklaravimo sistemos, sustabdė importo prekybos licencijas Lietuvoje ir daro spaudimą tarptautinėms įmonėms, tačiau šie pranešimai yra neteisingi.

Zhao pažymėjo, kad jei kai kurie produktai susiduria su techninėmis problemomis eksportuojant į Kiniją, atitinkamos įmonės turėtų informuoti Kinijos valdžios institucijas įprastais kanalais, o atitinkamos Europos šalys turėtų gerbti faktus ir nustoti skelbti neatsakingus pareiškimus.

Nepaisant formalių priemonių trūkumo, vis daugiau Kinijos prekybininkų, siekdami užkirsti kelią galimai rizikai, nustoja prekiauti arba savo noru išima lietuviškus gaminius, prastėjant dvišaliams santykiams ir vis dažniau raginant uždrausti lietuviškus produktus.

Kinijos importuotojas, prekiaujantis lietuviškais spiritiniais gėrimais elektroninės prekybos platformoje, „Global Times“ sakė, kad pablogėjus abiejų šalių santykiams produktus iš interneto svetainės pašalino.

„Kinijos rinkoje lietuviški spiritiniai gėrimai neparduoda gerai. Pavyzdžiui, romas parduoda tik dešimtis juanių už butelį, bet mažai kas jį perka“, – sakė jis.

Kinijos internautai taip pat ragino Lietuvą griežtai nubausti už provokaciją Taivano klausimu.

Analitikai taip pat skambino pavojaus varpais dėl didžiulių atgarsių Lietuvos ekonomikai, jei šalis greitai neištaisys savo klaidų.

„Internetų nuotaikos suprantamos, bet techniškai mes turime tai padaryti. Kinija vis dar priešinasi vienašalėms sankcijoms”, – pirmadienį „Global Times” sakė Kinijos tarptautinių studijų instituto Europos studijų departamento direktorius Cui Hongjianas.

Cui teigė, kad ES gali nenorėti sustiprinti prieštaravimų, nes jis siūlė šią problemą traktuoti kaip ekonomikos ir prekybos problemą ir siekti ją išspręsti Pasaulio prekybos organizacijos rėmuose. Tačiau tai darydama ES aplenkė problemos esmę: Lietuva metė iššūkį vienos Kinijos principui.

Kinijos pareigūnai ne kartą perspėjo, kad tai, ką padarė Lietuva, smarkiai pakenkė abiejų šalių diplomatinių santykių politiniam pagrindui, taip pat pakenkė atmosferai abiem pusėms plėtoti pragmatišką ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą.

„Lietuva patiria sunkumų ekonominiame ir prekybiniame bendradarbiavime su Kinija, todėl priežasčių ji turi rasti pati savaime“, – sakė Lietuvos atstovas spaudai.

Lietuvos ekonominė priklausomybė nuo Kinijos pastaraisiais metais išaugo – į Kiniją eksportuojama nuo žemės ūkio produktų ir alaus iki lazerių.

Bendra Kinijos ir Lietuvos prekyba išaugo nuo 1,35 mlrd. JAV dolerių 2015 metais iki 2,14 mlrd.

„Forward Intelligence“ duomenimis, Kinijos prekyba su Lietuva per metus išaugo 7,6 procento ir 2020 metais pasiekė 2,29 mlrd.