Kas apie Lietuvą buvo kalbama užsienio žiniasklaidoje pirmąjį šių metų ketvirtį? – MadeinVilnius.lt

2020 m., XIX ketvirtį, minint Lietuvą ir įvykius mūsų šalyje, pasaulio žiniasklaida didžiausią dėmesį skyrė inovatyviems kovos su koronavirusu (COVID-24) sprendimams, informavo apie užsienio ir vidaus politikos aktualijas, turizmo sektoriaus perspektyvas, kultūros ir meno pasiekimus.pasiekusi šalies. Praėjusį ketvirtį užregistruota daugiau nei 6 tūkst. Laiškai, kuriuose buvo paminėta Lietuva. Mūsų šalį labiausiai domino Jungtinės Karalystės (309 paminėjimai), Vokietijos (5 paminėjimai) ir Rusijos (001 paminėjimai) žiniasklaida, trečioje – Latvijos žiniasklaida (4 paminėjimai), rodo 096 užsienio interneto žiniasklaidos portaluose atlikta apklausa. . Pagal Lietuvos nuotraukų rinkinį Vyriausybės kanceliarijos analizė.

Koronaviruso kontekste Lietuva daugiausiai buvo minima naujienų reportažuose apie šalyje paskelbtą nepaprastąją padėtį, užsikrėtusiųjų skaičių, apsaugos priemonių trūkumą, karantino taisykles, komunikacijos problemas ir sienų uždarymą. Kita vertus, nemažai pranešimų atspindi ir išskirtines bei inovatyvias kovos su koronavirusu priemones – ypatingas dėmesys buvo skirtas bepiločių orlaivių naudojimui karantino laikymuisi užtikrinti, savanorių veiklai karantine, apsauginių priemonių gamybai. gydytojai 3D spausdintuvais perteikia dronuojančių A. Vasiliausko nuotraukas, meistriškai fiksavo žmonių veiklą ir nuotaikas karantino metu.

Antrą kartą sisteminis naujienų sklaidos apie Lietuvą vertinimas apima septynias šalies įvaizdžio dimensijas: valdymą (užsienio ir vidaus politiką), turizmą, eksportą, investicijas ir migraciją, kultūrą ir paveldą, gyventojų skaičių ir sportą. Įvertinus į šias dimensijas patenkančius žiniasklaidos pranešimus ir išanalizavus 10 proc. Didžiausią auditoriją turintys šaltiniai Matyti, kad 2020 metais pirmąjį ketvirtį užsienio auditorija labiausiai domėjosi vadybos sritimi (užsienio ir vidaus politika), kuri pasiekė 58 proc. Tarp visų naujienų turizmas – 12 proc., investicijos ir imigracija – 11 proc. Žinios.

Daugiausia pranešimų valdymo srityje buvo susiję su užsienio politika – 7, o vidaus politikos klausimais – 934. Analizuojant pranešimus buvo vertinamas ir jų tonas. Užsienio politikos srityje daugiausia užfiksuota neutralių pranešimų – 3 proc., neigiamų – 605 proc., o teigiamų – 81,84 proc. Teigiamą atspalvį turinčių pranešimų gausa išryškėjo kultūros ir paveldo srityje – teigiamų naujienų procentas siekė 14,41 proc., neutralių – 3,75 proc., neigiamų – 50 proc.

READ  Lietuva apriboja krovinių gabenimą geležinkeliais iš Rusijos į uždraustą Kaliningradą

„Natūralu, kad daugiausia paminėjimų sulaukia valdymo tema, nes ji dažniausiai siejama su politine darbotvarke, o komunikaciją skatina reaktyvūs įvykiai, tuo pačiu inovacijų, turizmo, paveldo ar paveldo temos. kultūra dažnai yra iniciatyvi, tai yra, reikia imtis veiksmų, kad sudomintų žiniasklaida. lietuvių finansų ir technologijų srityje.„Finansai ir technologijos vis labiau vertinami“, – sako Marius Jurkas, Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas. „Atrodo, kad tai jau tapo vienu ryškiausių mūsų bruožų tarptautinėje žiniasklaidoje, kai kalbame apie šalį.

Daugiausia dėmesio buvo skirta užsienio politikos aktualijoms

Užsienio politikai labiau rūpėjo Rusijos žiniasklaida, kurios pranešimuose buvo pastebimas propagandinis atspalvis, o dauguma šių pranešimų buvo neigiamo atspalvio. Įdomu tai, kad visus 2019 metus aukščiausiose pozicijose išliko vadybos sritis, kuri sudarė beveik pusę (46 proc.) visų su Lietuva susijusių pranešimų. Palyginti su 2020 metais 2019 metų pirmąjį ketvirtį pirmąjį ketvirtį, matyti, kad užsienio interneto naujienomis Lietuva labiausiai domėjosi Jungtinės Karalystės (6 paminėjimai), Vokietijos (309 paminėjimai) ir Rusijos (5 minėjimai) žiniasklaida. portalų, po jų – Latvijos žiniasklaida (001 Minėta). Interneto portalai JK šį ketvirtį suaktyvėjo – prieš metus ši šalis pagal aktyvumą buvo ketvirtoje vietoje (4 signalai)

Per 2020 m. sausio–kovo mėnesiais Lietuva užsienio žiniasklaidos portaluose iš viso paminėta daugiau nei 24 tūkst. kartu. Palyginti su 2019 m., ketvirtąjį ketvirtį (spalio-gruodžio mėn.) paminėjimų skaičius išaugo apie 3 tūkst.

Pranešimas apie pandemiją paveikė turizmo, investicijų ir imigracijos naujienas

Turizmo naujienų srautas ketvirtį užėmė antrąją vietą pagal bendrą naujienų srautą, nors, kita vertus, turizmo naujienos sumažėjo. Paskelbus karantiną daugelyje šalių ne tik sustojo turizmas, bet ir turizmo žiniasklaida tam tikru mastu sustojo. Tačiau tikėtina, kad pasibaigus karantinui naujienų srautas pasipildys turizmo temomis, nes šios temos bus jaučiamos „badavusios“. Turizmo srityje neutralaus atspalvio žinutės vyravo 80,16 proc. Iš signalų 15,08% buvo neigiami, 4,76% buvo teigiami. Ir toliau aktyviausiai turizmu domėjosi Jungtinė Karalystė ir Vokietija.

READ  Saugokitės kibernetinių grėsmių oro uostuose

Investicijų ir imigracijos temose taip pat dominavo straipsniai, susiję su COVID-19 pandemijos paskelbimu ir jos padariniais ekonomikai, skrydžių stabdymu, piliečių grąžinimu į tėvynę. Todėl straipsnių, tiesiogiai susijusių su investicijų tema, buvo nedaug, o tarp teigiamo atspalvio straipsnių paminėtinos skaitmeninės bankininkystės naujienos Lietuvoje, startuolių ekosistema Lietuvoje, Lietuva kaip fintech lyderė. Metų pradžioje pasirodė keli straipsniai apie Lietuvą (kartu su kitomis šalimis) kaip pažangią šalį, kurioje kompiuterinio raštingumo mokomasi net mokyklose. Daugiausia pranešimų šioje srityje buvo neutralaus tono – 84,95 proc., neigiamų – 6,99 proc., teigiamų – 8,06 proc. Investicijų ir imigracijos sritimis labiausiai domėjosi Vokietija, Rusija ir Jungtinė Karalystė.

Labiausiai teigiamos žinios yra susijusios su Lietuvos kultūra ir paveldu

Analizuojant pranešimus buvo vertinamas ir jų tonas. Vertinant pranešimus apie atskirus šalies įvaizdžio matmenis, aiškėja, kad didžioji dalis pranešimų yra neutralaus pobūdžio, o mažiausiai – neigiamo atspalvio žinutės.

Teigiamą atspalvį turinčių pranešimų gausa išsiskiria kultūros ir paveldo srityje – čia iki 50 procentų naujienų yra teigiamų, neutralių – 43,48 procentų, neigiamų – 6,52 procentų. Teigiamą toną šioje srityje vis dar palaiko žinia, kad Lietuva su spektakliu „Saulė ir jūra (Marina)“ laimėjo Venecijos bienalę. „The Guardian“ (95 mln. USD) pažvelgė į Europos sostines iš meninės perspektyvos, demonstruodamas Lietuvos laimėjimą bienalėje. Straipsnyje teigiama, kad vizualiojo meno, teatro, literatūros ir muzikos ryšiai Lietuvoje yra labai stiprūs, šalyje yra nedidelė, koncentruota kultūrinė scena. Pažymėtina, kad ši tema iškilo ir 2019 m. – Daugiau nei 800 straipsnių buvo sukurta dešimtyse užsienio šalių, ypač Vokietijoje ir Italijoje. „Netflix“ serialas „Stranger Things“ buvo filmuojamas Lukiškių kalėjime Vilniuje, o lietuvių pasirodymų grupės „The Roop“ šventė kaip viena iš pretendentų į „Eurovizijos“ prizines vietas sulaukė teigiamo dėmesio. Užsienio žiniasklaidoje nuolat pasirodantys Lietuvos menininkai, tokie kaip operos solistė Asmik Grigoryan ir teatro režisierius Oskars Koršunova, išlaiko savo pozicijas užsienio žiniasklaidoje. Dėmesio sulaukė ir Lietuvos muziejai – apie MO muziejų „The Guardian“ rašė kaip apie puikią šiuolaikinio Lietuvos meno vietą ir naujos kartos filantropijos pavyzdį. Didžiosios Britanijos laikraštis „Daily Mail“ (93 mln.) rekomendavo atvykus į Vilnių aplankyti Nacionalinę dailės galeriją, Okupacijų ir laisvės kovų muziejų bei kitus kultūros paveldo objektus.

READ  Neseniai rastas karys, palaidotas Lietuvos ežere.

Kitos sritys sulaukė teigiamo dėmesio kalbant apie Lietuvos fintech sektoriaus sėkmę, startuolių ekosistemą Lietuvoje, efektyvią Lietuvos policijos veiklą, aukštą kompiuterinio raštingumo lygį Lietuvoje, straipsnius apie V. Sinkevičiaus indėlį į Europos Komisijos veiklą. buvo akcentuojama veikla kovojant su klimato krize. Lietuvos verslo aplinka ketvirtį taip pat buvo teigiamai įvertinta ir užsienio žiniasklaidoje. Turizmo srityje, kaip teigiamas pavyzdys, Lietuva pateko į skaitomiausių Jungtinės Karalystės laikraščių („Independent“, „Telegraph“) sudarytus „top“ arba „įdomiausius“ sąrašus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *