Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė Ukrainą „nepalaužiama“, paminėdamas savo šalies kovą su Rusijos invazija ir bado, kurį ukrainiečiai laikė tyčiniu sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiksmu, minėjimą.

„Ukrainiečiai išgyveno absoliučiai baisius dalykus… Kadaise mus norėjo sunaikinti badu – dabar tamsa ir šalčiu“, – lapkričio 26 dieną vaizdo žinutėje sakė Zelenskis.

„mes negalime būti palaužti” paskelbti.

Europos Sąjungos ir NATO narių Belgijos, Lietuvos ir Lenkijos premjerai Kijeve dalyvavo minėdami šią dieną ir į Zelenskio surengtą viršūnių susitikimą, siekdami paspausti iniciatyvą „Grūdai iš Ukrainos“, skirtą gyvybiškai svarbioms atsargoms pasaulio rinkoms pasiekti. Vaizdo įraše pranešė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Zelenskio pastabos nuskambėjo dėl plačiai paplitusių elektros ir vandens tiekimo sutrikimų jo šalyje, po kelias savaites trukusių Rusijos streikų Ukrainos infrastruktūrai ir temperatūrai nukritus prasidėjus žiemai.

Zelenskis ir kiti lyderiai minėjo Holodomoro bado, kilusio 1932–1933 m., aukas, kai Stalino policija privertė Ukrainos valstiečius į kolūkius, konfiskuodami grūdus ir kitus maisto produktus.

Istorikai teigia, kad nesugebėjimas tinkamai nuimti derliaus Ukrainoje 1932 m. netinkamai valdant sovietams buvo pagrindinė bado priežastis.

Skaičiuojama, kad per Stalino kampaniją dėl egzekucijų, deportacijų ir bado mirė iki 9 mln.

Daugelis ukrainiečių badą laiko genocidu, kuriuo siekiama sunaikinti Ukrainos ūkininkus.

Be Ukrainos, dar mažiausiai 16 šalių Didįjį badą oficialiai pripažino „genocidu“.

2018 metų spalį JAV Senatas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje pripažįstama, kad Stalinas ir jo aplinkiniai 1932–1933 metais vykdė genocidą prieš ukrainiečius.

Vokietijos įstatymų leidėjai ruošiasi pripažinti Holodomorą genocidu, teigiama AFP pateiktame bendros Vokietijos valdančiosios koalicijos ir opozicijos rezoliucijos teksto projekte.

Maskva jau seniai neigia bet kokias sistemingas pastangas nusitaikyti į ukrainiečius, teigdama, kad tuo metu prastas derlius sunaikino daugelį kitų Sovietų Sąjungos dalių.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad „pagerbs Golodomoro aukų atminimą“ memoriale Ukrainos sostinėje.

Belgijos ministras pirmininkas Alexandre’as de Croo, pirmą kartą apsilankęs Kijeve po Rusijos invazijos, „Twitter“ sakė jis kad „Po pastarųjų dienų stipraus bombardavimo mes stovime kartu su Ukrainos žmonėmis. Labiau nei bet kada.”

„Artėjant šaltiems žiemos mėnesiams, Belgija teikia naują humanitarinę ir karinę pagalbą“, – pridūrė jis.

Zelenskis grūdų viršūnių susitikime sakė, kad Kijevas yra vienas iš pasaulio aprūpinimo maistu garantų ir įvykdys savo pareigas nepaisant Rusijos invazijos, motyvuodamas naująja iniciatyva „grūdai iš Ukrainos“.

Jis ragino pasaulio lyderius paremti iniciatyvą, kuria siekiama pamaitinti apie 5 milijonus žmonių neturtingose ​​šalyse, ypač Etiopijoje, Sudane, Pietų Sudane, Somalyje, Jemene, Konge, Kenijoje ir Nigerijoje.

Vaizdo įraše Scholzas ir Macronas pristatė naujus finansinius paketus, skirtus padėti Ukrainos grūdų eksportui, kuris smarkiai nukentėjo nuo karo, dėl kurio daugelyje skurdžiausių pasaulio šalių kyla maisto trūkumas.

„Silpniausios šalys neturėtų mokėti karo kainos, kurios jos nenori“, – sakė E. Macronas.

Zelenskis sakė, kad Juodosios jūros grūdų iniciatyva, kuriai tarpininkavo Turkija ir Jungtinės Tautos ir kuriai pritarė Rusija ir Ukraina, neveikia iki galo, kaltindamas, jo teigimu, Maskvos pastangas vilkinti laivų eismą, dėl kurio daug laivų įstrigo Ukrainoje. prievadai.

Sandoris įsigaliojo rugpjūtį, siekiant atlaisvinti grūdų siuntas į Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos šalis.

Ukraina ir Rusija yra pagrindinės pasaulinės kviečių, miežių, saulėgrąžų aliejaus ir kitų maisto produktų tiekėjos šioms šalims, o Rusija buvo didžiausia pasaulyje trąšų eksportuotoja prieš vasarį pradėdama nuolatinę invaziją į Ukrainą.

Daugelis Vakarų šalių kaltino Rusiją ginkluojant svarbių maisto atsargų gabenimą į pasaulio rinkas. Maskva šiuos kaltinimus neigia.

Tuo tarpu milijonai žmonių visoje Ukrainoje lieka be šilumos ar elektros po pastarųjų niokojančių Rusijos antskrydžių infrastruktūros objektuose.

Lapkričio 26 d. valdžia pamažu atkūrė elektros tiekimą daugelyje miestų – tai padėjo iš naujo prijungus keturias šalies atomines elektrines prie tinklo.

Buvo pranešta, kad Rusijos ir Ukrainos pajėgų susirėmimai šalies rytuose ir pietuose prasidėjo, Kijevo pajėgoms tęsiant kontrpuolimą, atkūrusį tūkstančius kilometrų karo pradžioje Rusijos okupuotos teritorijos.

Neseniai išlaisvintame pietiniame Chersono mieste ir jo apylinkėse pareigūnai pranešė, kad per Rusijos bombardavimą žuvo mažiausiai 32 žmonės, kai prieš dvi savaites pasitraukė prokremliškos pajėgos ir persikėlė į rytinį Dniepro upės krantą.

Ukrainos nacionalinės policijos vadovas Ihoris Klimenko socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė: „Kasdien Rusijos bombardavimu niokojamas miestas ir žūva taikūs vietos gyventojai. Iš viso, pasibaigus okupacijai, Rusija Chersono regione nužudė 32 civilius“.

„Daugelis žmonių traukiasi ieškoti prieglobsčio ramesnėse šalies vietose. Tačiau daugelis gyventojų vis dar gyvena savo namuose, todėl turime užtikrinti jiems maksimalų saugumą”, – pridūrė jis.

Su AFP ir AP pranešimais