Karo draskomoje Ukrainoje viltys dėl „Escargot“ eksporto sumažėjo

Ivanas Juskevičius iš savo Ukrainos ūkio Solonkos kaime į Vakarų Europą eksportuodavo sunkvežimius valgomųjų sraigių, tačiau pirmasis koronavirusas, o dabar karas sustabdė gamybą ir ištuštino jo restoraną – Copyright AFP / File Don EMMERT

Alisa Hackman

Ivanas Juskevičius iš savo Ukrainos ūkio į Vakarų Europą eksportuodavo sunkvežimius valgomųjų sraigių, tačiau koronavirusas ir karas iš pradžių nuniokojo gamybą ir ištuštino jo restoraną.

Kai tūkstančiai sraigių poravosi netoliese esančioje tamsioje, drėgnoje patalpoje, buvęs inžinierius pasakojo, kaip 2016 metais su žmona pradėjo dirbti, paragavę pirmųjų sraigių atostogaujant Graikijoje.

„Prieš Covidą mūsų ūkis kiekvieną sezoną išaugindavo 36 tonas“, – sakė jis kaime už vakarinio Lvovo miesto, fone giedant gaidžiui.

„Mes daugiausia dėmesio skyrėme eksportui“ į Italiją, taip pat Prancūziją ir Ispaniją“, – sakė jis.

Tačiau dėl koronaviruso „sumažėjo paklausa ir kainos, todėl mūsų planas Europai sumažėjo iki nulio“.

Juskevičius sakė, kad jie kaip tik ruošiasi geresniam šių metų sezonui, kai vasario pabaigoje įsiveržė Rusija, privertusi šalies ekonomiką į nuosmukį.

Pasaulio bankas teigia, kad šiais metais Ukrainos gamyba turėtų susitraukti 45 proc.

Karas pražudė tūkstančius žmonių, bet taip pat sunaikino infrastruktūrą, milijonus žmonių buvo perkelta iš jų namų ir daug vyrų atitraukė iš darbo į frontą.

– Sraigių ikrai –

Ūkio ministerija pranešė, kad šalyje, garsėjančioje kviečių ir saulėgrąžų aliejumi, žemės ūkio produktų eksportas kovo mėnesį sumažėjo keturis kartus, palyginti su vasario mėn.

Santykinai saugomuose šalies vakaruose valdžios institucijos paragino įmones iš naujo atsidaryti ir užsidirbti pinigų karo pastangoms paremti.

Tačiau savo ūkio agroturizmo skyriuje Yuskewiczius sakė, kad šiemet planuoja užauginti tik pusę sraigių, kurias tikėjosi užauginti – daug mažiau nei jų klestėjimo laikais.

READ  Kriptografijos vadovai sako, kad „potvynis keičiasi“ dėl reguliavimo

Po to, kai žmona ir sūnus pabėgo į užsienį, jis svarstė galimybę visiškai nutraukti gamybą.

Tada jis pamatė, kad seserinio ūkio darbininkai Rytų Ukrainoje pabėgo iš namų ir nori dirbti, todėl pakvietė juos prisijungti prie savęs.

Garinėje patalpoje, kurioje neršia sraigės, Irinos Jablinskos užduotis – subtiliai iš kokoso durpių išgauti keletą kiaušinėlių, juos pasūdyti ir paversti ikrais.

Likusi dalis bus perkelta į polistirolo dėžutes, kad taptų lervomis, o vėliau į sodą, kad išaugtų pilnaverčiai suaugėliai.

Jablinska, jos vyras ir du vaikai – šešeri ir dveji – anksčiau gyveno Kramatorske netoli rytinės fronto linijos, tačiau vasario 24 d., kai išgirdo pirmąsias raketas, pabėgo.

– Naminiai paukščiai ir karo lėktuvai –

Šiandien ūkyje gal ir nėra turistų, bet bent jau šalies vakarai yra stabilesni ir jos šešiametis gali lankyti mokyklą internetu.

„Čia jaučiamės saugūs“, – sakė ji.

Sode Juskevičius demonstravo juodų šilkinių vištų jauniklius, kurie kažkada traukė lankytinus vaikus.

Jis sakė, kad jie kartais valgo taip, kaip ankstesnės vakarienės restorane.

Prieš visus tuos metus grįžę iš Graikijos jiedu su žmona sužinojo, kad Ukrainoje žmonės ieško sraigių, siunčia jas perdirbti į Lietuvą, o paskui parduoda Vakarų Europoje kaip lietuvišką prekę“, – sakė jis.

Jie manė, kad gali iškirsti tarpininką.

Tačiau pasirodė, kad vietinė veislė nelabai tinka puikiai virtuvei, todėl šiandien pilvakojai kilę iš Šiaurės Afrikos.

Kai Juskevičius stovėjo tarp sraigių darželio ir viščiukų narvų, žiemos balandžio horizontą nedideliame aukštyje skrido karo lėktuvas.

Jis sakė, kad šiomis dienomis virš ramaus kaimo dažnai suduždavo lėktuvai ir sraigtasparniai.

„Ačiū Dievui, jie visi ukrainiečiai“, – sakė jis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *